URM veiklą A.Matulevičius sukritikavo dėl esą „nepasiruošimo“ vetuojant
ES derybas su Rusija, nes nedirbama su kitomis valstybėmis, kurios galėtų
palaikyti Lietuvos poziciją.
„Mes vetuojame, o kur mūsų kolegos, kodėl Užsienio reikalų ministerija
nedirba su kitais, kodėl nedirba su lenkais, kada pernai mes juos palaikėme,
su latviais, estais ir visais kitais, su kuriais galima tuos dalykus
spręsti? Man susidaro toks įspūdis, kad Užsienio reikalų ministerijoje yra
labai daug rezervų, galima diplomatų labai daug sumažinti, nes vienas
Aleksandras Abišala, pasirodo, gali už n diplomatų, bent mažiausiai 26
ambasadorius, dirbti vienas. Įsivaizduojate, koks tai būtų efektas ir
piniguose, ir konjakuose, ir kavose ir panašiai. Aš, žinoma, šaržuoju, bet
problema jau labai rimta ir Seimas be reikalo nusišalinęs“, - dėstė
A.Matulevičius.
Jo teigimu, savo darbo URM neatliko ir derėdamasi dėl ES Lisabonos
sutarties.
„Mes negalime nematyti problemų ir mūsų institucijų darbo trūkumų. Ypač
pastaruoju metu, man atrodo, Seimui reikėtų atskirai apsvarstyti Užsienio
reikalų ministerijos veiklą ir darbą. Kas darosi, kad kai mes deramės dėl
Lisabonos sutarties, nieko absoliučiai neįrašome dėl Ignalinos (atominės
elektrinės - BNS)“, - sakė A.Matulevičius, pažymėjęs, kad ES nežino Lietuvos
problemų.
Jis tikino, kad Lisabonos sutarties ratifikavimas galėjo tapti geru šansu
priminti Europai savo „skausmingiausią“ problemą - energetiką, bet Lietuva
šito nepadarė.
„Aš galvoju, kad tai tikrai yra URM atsakomybė, o gal ir Prezidentūros“,
- dėstė A.Matulevičius.
Seimo ketvirtadienį ratifikuota Lisabonos sutartimi siekiama įgyvendinti
ES institucinę reformą po to, kai įvykus dviem plėtros etapams prie senųjų
ES narių prisijungė 12 Rytų ir Vidurio Europos šalių.
Lisabonos sutartį ES šalių vadovai pasirašė pernai gruodį, ji turėtų
įsigalioti nuo 2009 metų pradžios, jei ją ratifikuos visos ES narės.