Už sutartį balsavo 83 Seimo nariai, prieš - 5, susilaikė 23
parlamentarai. Iš viso parlamente yra 141 vieta.
Posėdyje prieš sutarties ratifikavimą balsuoti kvietę parlamentarai
akcentavo, kad Seimas per daug skuba - esą nebuvę viešo svarstymo ir net
užtektinai laiko dokumentą perskaityti.
„Iš tikro nesu prieš šitą sutartį, bet esu prieš tą skubą, kurią mes
taikome, iš tikro yra puiki proga neskubėti ir štai dėl kokių priežasčių.
Šita sutartis (...) nepraėjo viešo svarstymo stadijų, didžioji dauguma
žmonių, beveik 90 proc., nėra skaitę, ir Seimo narių taip pat yra
neskaičiusių ir nežino. Laikas, kuris buvo skirtas jos pristatymui,
pateikimui yra per trumpas, kad galima būtų atlikti viešus svarstymus. Antra
yra tai, kad mes tam tikra prasme vykdome nenuoseklią politiką. Štai prieš
savaitę mes užvetavome ES ir Rusijos derybas, motyvuodami, kad mūsų
interesai neatstovaujami ES“, - kalbėjo liberalsąjūdietis Kęstutis
Glaveckas.
Pasak „tvarkiečio“ Egidijaus Klumbio, sutartis „juridine prasme yra labai
prastas dokumentas“.
„Aš esu įsitikinęs, kad suverenitetas yra nedalomas ir priklauso tautai.
Šia sutartimi dar kartą yra įteisinamas prieštaraujantis Lietuvos
Konstitucijai dalies mūsų suvereniteto atidavimas Briuselio biurokratams“, -
dėstė E.Klumbys.
Tuo metu mišriai Seimo narių grupei priklausantis Algimantas
Matulevičius, nors raginęs balsuoti už sutartį, užsipuolė Užsienio reikalų
ministeriją, kad ši neva neatliekanti savo pareigų.
„Aš pritariu, kad mes turime ratifikuoti Lisabonos sutartį. Tačiau mes
negalime nematyti problemų ir mūsų institucijų darbo trūkumų. Ypač
pastaruoju metu, man atrodo, Seimui reikėtų atskirai apsvarstyti Užsienio
reikalų ministerijos veiklą ir darbą. Kas darosi, kad kai mes deramės dėl
Lisabonos sutarties, nieko absoliučiai neįrašome dėl Ignalinos (atominės
elektrinės - BNS)“, - sakė A.Matulevičius, pažymėjęs, kad ES nežino Lietuvos
problemų.
Jis tikino, kad Lisabonos sutarties ratifikavimas galėjo tapti geru šansu
priminti Europai savo „skausmingiausią“ problemą - energetiką, bet Lietuva
šito nepadarė.
„Aš galvoju, kad tai tikrai yra URM atsakomybė, o gal ir Prezidentūros“,
- dėstė A.Matulevičius.
Už ratifikavimą pasisakiusi socialdemokratė Birutė Vėsaitė tikino, kad
sutartį ratifikuoti būtina, nes „dabartinės sutartys išaugo seną rūbą ir
reikalauja atnaujinimo“.
Sutarties ratifikavimą palaikęs Julius Veselka, savo ruožtu, pažymėjo,
kad ji nekvestionuoja nacionalinių konstitucijų teisių, o Lietuvos
priekaištai Europai dėl energetikos yra pačios Lietuvos problema nesugebėjus
tinkamai atstovauti savo interesams.
„ES neuždraudė mums pratęsti Ignalinos atominės elektrinės darbo, mes
patys čia nepriimdami įstatymų tai padarėme“, - sakė parlamentaras.
Lisabonos sutartį ES šalių vadovai pasirašė pernai gruodį, ji turėtų
įsigalioti nuo 2009 metų pradžios, jei ją ratifikuos visos ES narės.
ES Lisabonos sutartis yra europiečių pritarimo nesulaukusios
Konstitucijos Europai pakaitalas. ES buvo ištikusi krizė, kai 2005 metais
Prancūzijos ir Olandijos rinkėjai per referendumus atmetė Konstituciją
Europai.
Ankstesnę Konstitucijos Europai sutartį Lietuva buvo ratifikavusi pirmoji
iš visų ES šalių narių. Lisabonos sutartyje yra išlikę daugiau nei 90 proc.
Konstitucijos Europai nuostatų.
Naująja sutartimi siekiama įgyvendinti ES institucinę reformą po to, kai
įvykus dviem plėtros etapams prie senųjų ES narių prisijungė dar 12 Rytų ir
Vidurio Europos šalių.
Be kita ko, Lisabonos sutartyje sumažinamas Europos Parlamento narių
skaičius nuo 785 iki 750 (neįskaitant pirmininko), o atskirai valstybei
tenkančių vietų skaičius negalės būti mažesnis nei 6 ir didesnis nei 96.
Taip pat pagal Lisabonos sutartį bus panaikinta šiuo metu galiojanti veto
teisė - dabar kuriai nors Europos Sąjungos valstybei balsavus prieš,
susitarimas blokuojamas.
Nuo 2014 metų įvedama nauja kvalifikuotos balsų daugumos skaičiavimo
tvarka, pagrįsta dvejopos daugumos principu - sprendimas bus priimtas, jei
jam pritars ne mažiau kaip 55 procentai valstybių, atstovaujančių ne mažiau
kaip 65 procentams ES gyventojų. 2014-2017 metais valstybė narė galės
paprašyti, kad būtų balsuojama pagal sistemą, kuri buvo taikoma iki 2014
metų.
Svarbus Lisabonos sutarties aspektas, kad šalys narės turės teisę
pasitraukti iš sąjungos be jokių įsipareigojimų, nes šiuo metu „atsiskirti“
nėra jokio mechanizmo.
Lisabonos sutartyje pirmą kartą per visą ES istoriją atsirado nuostata,
jog šalys narės bus solidarios, spręsdamos energetinius klausimus.
Ši nuostata yra ypač svarbi Lietuvai, kuri, kaip ir kitos Baltijos šalys,
yra vadinama „energetine sala“, nes neturi elektros ir dujų jungčių su
kitomis ES šalimis ir yra beveik visiškai priklausoma nuo Rusijos
energetinių išteklių. Šios priklausomybės sumažinimas yra vienas Lietuvos
užsienio politikos prioritetų, todėl Lietuva siekia vieningos ES energetikos
politikos.