Kartą stipriausias Holivudo režisierių duetas S.Spielbergas ir George’as Lucasas ėmė ir susilažino. Susilažino išties ne simboliškai.
Buvo 1976 metai, dar jaunas G.Lucasas apsilankė Londone, S.Spielbergo filmo „Artimi trečiojo lygio kontaktai“ filmavimo aikštelėje. G.Lucasas liko taip sužavėtas, kad išprognozavo, jog S.Spielbergo filmas pelnys daugiau pajamų, nei tuomet kino salėse turėjęs pasirodyti G.Lucaso filmas „Žvaigždžių karai“. Tą kartą vyrai lažinosi ne iš kavos ar bandelių, o iš grynųjų: 2,5 % nuo abiejų filmų pelno.
Būtent šį įvykį S.Spielbergas prisimena, kai žurnalistai jo klausinėja apie trisdešimt metų trunkančią bičiulystę su G.Lucasu. Po 19 metų jie atgaivino bendrą kūrinį „Indiana Džounsas“. Ketvirtasis epizodas vadinasi „Indiana Džounsas ir krištolo kaukolės karalystė“. Jis pasaulio kino teatruose pasirodys gegužės 22 dieną. Prieš tai įvyks prestižinė premjera Kanų kino festivalyje. Iš šio interviu sunku įsivaizduoti, kad režisieriui – šešiasdešimt vieneri metai. Jis kalba daugiau apie ateitį, nei apie praeitį. Tiesa, pirmiausia atsiprašo dėl 10 minučių pavėlavimo: „Buvau užimtas prie montažo“.
***
– Kaip tai? Juk liko vos mėnuo iki filmo „Indiana Džounsas ir krištolo kaukolės karalystė“ pasirodymo.
– Ne taip supratote. Aš dirbu prie pirmo „Tintin“ epizodo montažo („Tintin“ yra komiksų romano personažas, jį sukūrė Georgesas Remi, 1929 m. – red.).
– Kada jį nufilmavote?
– Nufilmavau kovo mėnesį per penkias dienas kartu su režisieriumi P.Jacksonu. Technika čia tokia pat, kaip ir filmų „Polar Express“ bei „Beowulf“: gyvi aktoriai paverčiami į trimatę animaciją. Iš viso turėjo būti trys filmai, vienas – mano režisuotas, kitas – P.Jacksono ir trečias mudviejų kartu, tačiau, kadangi viską darome bendrai, manau, prie visų trijų dirbsime kartu.
– Kodėl?
– Esame labai panašūs. Filmavimo aikštelėje P.Jacksonas labai malonus ir mane priverčia tokiu tapti, nes aš paprastai būnu per daug įsitempęs.
– Taigi, „Tintin“ po filmo „Indiana Džounsas“. Ar tai – noras sugrįžti į vaikystę?
– Tiesą pasakius, tarp tų dviejų filmų dar bus politinis filmas „Trial of the Chigaco 7“, pasakojantis apie 1968 metų įvykius ir protestus prieš karą Vietname. Pradėsiu dirbti prie šio filmo liepos mėnesį.
– Sugebate imtis daugybės projektų vienu metu?
– Be to, kuriu dar kelis serialus televizijai, kompiuterinius žaidimus ir slaptą projektą internetui. Nesugebu dirbti tik prie vieno darbo, man taip neišeina. Mano smegenys veikia kitokiu būdu: jose lyg greitkelis būtų nutiestas.
– Visada toks buvote?
– Taip. Nuo vaikystės. Lankiau mokyklą, buvau skautas, o namuose linksmindavausi sukdamas trumpametražius filmus.
– Kodėl prireikė net 19 metų naujajam filmo „Indiana Džounsas“ epizodui?
– Aš ir G.Lucasas vis nesutarėme dėl scenarijaus, bet kontrakte buvo numatyta, kad be manęs jis filmuoti negali, kaip ir aš be jo. Tai tarsi santuoka.
– Viską sprendžiate jūs abu ar ir Harrisono Fordo nuomonė ką nors reiškia?
– 1994-aisiais H.Fordas, įteikęs man apdovanojimą už filmą „Šindlerio sąrašas“, užsiminė, kad turėtume padaryti dar vieną „Indianos Džounso“ epizodą. Prisimenu, jam tada atšoviau: „Bet juk trečiajame epizode pasiuntėme jį ristele link saulėlydžio“. Jis atsakė: „Na ir kas? Juk neliepėme lėkti žemyn nuo skardžio“. Vėliau H.Fordas apie tai užsiminė ir G.Lucasui. Taigi, po 12 metų aš ir G.Lucasas pagaliau aptikome mums abiems įtikusį siužetą ir nusiuntėme jį H.Fordui. Atsakymas buvo: „Išties neblogai. Sutinku.“
– Taigi, filmo herojus paseno 19 metų ir to nesigėdija. O režisierius?
– Aš senstu tik fiziškai.
– Galbūt daugiau trokštate augti nei senti?
– Režisieriaus specialybė padeda išlikti jaunam ir smalsiam. Skirtingų istorijų vaizdavimas duoda galimybę išvengti nuobodulio. Ir neleidžia tapti konservatoriumi: štai, kodėl kino pasaulyje demokratų yra kur kas daugiau nei respublikonų. Negalime sau leisti tapti konservatoriais, visuomet turime būti pasiruošę naujovėmis.
– Tarp kitko, skirtingai negu daugelis jūsų kolegų, palaikote Hillary Clinton, o ne Baracką Obamą. Dėl kokios priežasties?
– Manau, kad ji turi daugiau patirties. Taip pat, mano nuomone, Amerikai pagaliau atėjo laikas išrinkti moterį. Esame liberaliausia valstybė pasaulyje, tačiau esame truputį lėti ir per daug konservatyvūs. Jei Hillary taptų prezidente, tai būtų didelis žingsnis prieš diskriminaciją. Šiaip ar taip, labai gerbiu B.Obamą, ir, jei juodaodis įžengtų į Baltuosius rūmus, būtų nuostabu.
– Grįžtant prie „Indianos Džounso“, kodėl taip maniakiškai slepiamas filmo scenarijus?
– Žiūrovai nori būti nustebinti: tiek vaikai, tiek suaugusieji. Pakanka žiniasklaidai arba internetui išduoti kokią menką scenarijaus detalę, ir viskas sugadinta. Kino žiūrovų gentis trokšta atsisėsti kino salės tamsoje, kaip kažkada buvo susėdama aplink laužą, ir mėgautis istorija, kuri ir atskleidžia visas paslaptis.
– Kur dingo tas rusas šokėjas, kuris norėjo išduoti kelias scenarijaus detales?
– Nežinau, tačiau ta scena, kurioje jis turėjo vaidinti, buvo visiškai iškirpta. Kontrakte jis buvo pasirašęs scenarijaus slaptumo sąlygą, tad manau, kad jis nebeturėjo teisės dalyvauti filme.
– Kur suradote Shia LeBoeufą, naująjį „Indianos Džounso“ partnerį?
– Pamačiau jį „Disney“ filme „Holes“, kai jį žiūrėjau kartu su savo vaikais. Iš karto pastebėjau jo natūralumą. Parekomendavau jį Michealui Bay, filmui „Transformers“ bei panorėjau, kad jis vaidintų ir „Krištolinėje kaukolėje“. Tai tipiškas paprastas vaikinas, kuris prireikus galėtų išgelbėti pasaulį.
– Jeigu jis, kaip visi šnabžda, yra slaptasis „Indianos Džounso“ sūnus, tai galbūt galės pratęsti sagą?
– Ir šiuo atveju galioja tas pats, ką pirma sakiau apie paslaptis.
– Kodėl naujame epizode nebėra „Indianos Džounso“ tėvo Seano Connery?
– Jau buvo paruošta scena specialiai jam, tačiau jis man atsakė, kad, jei būtų sutikęs vaidinti, kad ir dėl tradicijos, publika būtų pagalvojusi, jog jis – veidmainis. Jis jau pasitraukė. Taip prižadėjo savo žmonai Michelin.
– Laikote „Indianą Džounsą“ kaip savo kūrinį, bendrą su G.Lucasu, ar svarstyklės daugiau linksta į jo pusę, kadangi pradinė filmo idėja buvo jo?
– Esame tėvas ir motina, tačiau, jei jau iškeltas klausimas, tai galiu pasakyti, kad galutinė filmo apžvalga priklauso man. Tad svarstyklės linkta mano pusėn. Sakyčiau 60 proc. – man, 40 proc. – jam.
– Jeigu paklausčiau šio klausimo G.Lucaso, ką jis atsakytų?
– Atsakytų, kad kiekviename filme, kaip ir paskutiniame, yra scenų, kurias jis būtų nufilmavęs kitaip, jei būtų buvęs režisierius. Tačiau negalima ginčyti galutinio sprendimo.
– Kokiu G.Lucaso patarimu nepasinaudojote?
– Nufilmuoti „Indianą Džounsą“ skaitmenine technika. Esu ištikimas juostai. Kol bus likęs nors vienas projektorius šioje žemėje, aš būsiu paskutinis režisierius pasaulyje, kuris naudos juostą.
– Kuris yra jūsų labiausiai mėgstamas epizodas iš „Indianos Džounso“ sagos?
– Paaiškinsiu vieną dalyką: aš nemėgstu filmų tęsinių, iki šiol nufilmavau tik vieną – „Dingęs pasaulis“, t.y. „Jūros periodo parkas 2“. „Indianos Džounso“ epizodai nėra tęsiniai, o atskiri filmai. Tai tas pats, kas pereiti upę šokinėjant nuo vieno akmens ant kito, kai kiekvienas akmuo yra vis naujas nuotykis. „E.T. 2“ būtų buvęs tęsinys, ir aš visada stengiausi atlaikyti spaudimą jį nufilmuoti. Galima sakyti, kad „Indiana Džounsas ir dingusios Sandoros skrynios ieškotojai“ yra labiausiai išdirbtas epizodas, kur kas mažiau – „Indiana Džounsas ir Likimo Arka“. Tačiau pastarajame sutikau savo žmoną Kate Capshaw, kuri pakeitė mano gyvenimą, tad...
– „Indianos Džounso“ santykiai su moterims visada svyravo tarp neapykantos ir meilės. Kaip jam sekasi šį kartą?
– Jam patinka jas kontroliuoti ir šiame filme. Jis randa tą, ko tikisi. Cate Blanchett, tūkstančio veidų moteris, yra itin intriguojanti blogietė.
– Ar galite man papasakoti, kokia būna jūsų įprasta darbo diena?
– Pabundu 6 val. ryto ir ruošiu pusryčius savo vaikams. Aš suvalgau tik virtą kiaušinį, mašinoje, kai juos palydžiu į mokyklą 8 val. Po valandos jau būnu kontoroje. Lyg daktaras su pacientu, turiu po susitikimą kas 20 minučių. Tai būna scenaristai, vystantys projektus man, kaip režisieriui (kiti du filmai bus „Lincoln“ ir „Interstellar“) ir kaip prodiuseriui („Jūros periodo parkas 4“ ir „Transformers 2”), arba aktoriai, filantropinės organizacijos. Per pietus valgau tik virtas daržoves ir vieną lėkštę sriubos. Pagal susitarimą su žmona, turiu išeiti iš kontoros 17 val. 30 min. tam, kad namo sugrįžčiau apie 18 val. 30 min. Žmona būna tolerantiška vėliausiai iki 19 val.15 min., tačiau tuomet reikalingas įtikinamas pasiaiškinimas. 19 val. 30 min. esu prie stalo kartu su šeima, ir tai yra svarbiausia dienos akimirka. Pasakojame vienas kitam, kas mums nutiko dienos metu, ir dažnai visi kartu prigalvojame visokių istorijų. Vėliau atsipalaiduoju peržvelgdamas kitos dienos susitikimus ir stengiuosi išjungti šviesą 22 val.
– Ar galėtumėte man papasakoti apie kiekvieną jūsų vaiką? Kokios jie asmenybės, jų svajonės, talentai?
– Niekada nepasakoju atskirai apie kiekvieną. Galima sakyti, jų amžius svyruoja tarp 11 ir 31 metų, ir jie visi yra skirtingi. Jie itin eklektiški, ir tik trys iš jų domisi spektaklio verslu.
– Ar kuriam nors iš jų jau teko bendradarbiauti su jumis?
– Mano dukra Sacha atliko nedidelį vaidmenį naujame „Indianos Džounso“ epizode, taip pat dalyvavo filmuose „Terminalas“ ir „Miunchenas“.