Kre­di­to uni­jo­se pa­sko­los ir in­dė­liai – ben­druo­me­nėms

Pa­tir­tį su­rink­tai ša­lies ko­man­dai per­da­vė Ka­na­dos De­žar­den (Des­jar­dins – pranc.) kre­di­to uni­jų spe­cia­lis­tai, ta­čiau su­ras­ti pa­ti­ki­mų žmo­nių, ku­rie steig­tų kre­di­to uni­jas, bu­vo sun­ku. Tuo­met vy­ko ban­kų kri­zės, in­dė­liai nu­ver­tė­jo, ta­čiau šią nau­jo­vę grei­tai per­pra­to ir pa­rė­mė Ūki­nin­kų są­jun­gos na­riai, pa­reiš­kę, kad ne­gau­na iš ban­kų pa­sko­lų, nes jie ne­pa­si­ti­ki že­mės ūkio veik­los sėk­me. Idė­ją pa­rė­mė Že­mės ūkio rū­mų dar­buo­to­jai, ir, lai­kui bė­gant, ra­jo­nuo­se bei di­des­niuo­se mies­tuo­se pra­dė­jo kur­tis kre­di­to uni­jos.

Šian­dien jų jau yra 67, nors iš tik­rų­jų jų tu­rė­tų bū­ti kiek­vie­na­me ra­jo­ne ar jau esan­čio­se sa­vi­val­dy­bė­se. Mat kre­di­to uni­jos ak­ty­viai stei­gia nu­to­lu­sias ka­sas to­se vie­to­se, kur žmo­nės li­ko be fi­nan­si­nių pa­slau­gų. To­kių ka­sų jau ati­da­ry­ta per šim­tą, to­dėl kre­di­to uni­jų tin­klą ga­li­ma lai­ky­ti vie­nu di­džiau­sių ša­ly­je. Jų pa­slau­go­mis nau­do­ja­si per 85 tūkst. na­rių, iš­duo­ta dau­giau nei 0,5 mlrd. Lt pa­sko­lų, o uni­jų tur­tas ge­ro­kai vir­ši­ja 650 mln. Lt. 2002 m. bu­vo įkur­ta Lie­tu­vos cen­tri­nė kre­di­to uni­ja (LCKU), ku­ri ko­or­di­nuo­ja, ste­bi ir tei­kia pa­slau­gas 59 ša­ly­je vei­kian­čioms kre­di­to uni­joms.

Per vi­sus kre­di­to uni­jų veik­los me­tus pir­miau­sia bu­vo de­ri­na­mi kai­mo ir mies­to gy­ven­to­jų, ben­druo­me­nių ir pa­čių kre­di­to uni­jų in­te­re­sai. Kaip tei­gia LCKU rin­ko­da­ros sky­riaus va­do­vas For­tu­na­tas Dir­gin­čius, ben­druo­me­nės vi­sa­da tu­ri idė­jų, kaip pa­ge­rin­ti sa­vo na­rių bui­tį, ap­lin­ką, pa­rem­ti smul­kiuo­sius ver­slus ar ko­kią idė­ją, kur di­de­lių pi­ni­gų nė ne­rei­kia: mies­te­lių ar kai­mų ben­druo­me­nės iš ban­kų rei­kia­mų pi­ni­gų ne­gau­na dėl per di­de­lių rei­ka­la­vi­mų pro­jek­tams pa­reng­ti, ar­ba juos su­si­grie­bia tos ben­druo­me­nės, ku­rios jau ži­no­mos ir tu­ri pla­čius ry­šius su fi­nan­si­nė­mis įstai­go­mis.

„To­dėl mes ren­gia­me ben­druo­me­nėms spe­cia­lius pro­jek­tus ir il­ga­lai­kes pro­gra­mas, ku­rioms įgy­ven­din­ti pi­ni­gų su­tei­kia uni­jos, o ben­druo­me­nių na­riai, su­si­pa­ži­nę su kre­di­to uni­jų veik­la, il­gai­niui tam­pa uni­jų na­riais. Yra su­kur­ta il­ga­lai­kė ben­druo­me­nių ir kre­di­to uni­jų ben­dra­dar­bia­vi­mą ska­ti­nan­ti pro­gra­ma, ku­ri vei­kia jau še­še­rius me­tus, kas­met jai ski­ria­ma 30 tūkst. Lt. Ben­druo­me­nės, pa­ren­gu­sios tiks­li­nius pro­jek­tus, juos pa­tei­kia uni­joms, o šios – LCKU, – „Ūki­nin­ko pa­ta­rė­jui“ pa­sa­ko­ja F. Dir­gin­čius. – Kas­met gau­na­me per 50-60 pro­jek­tų, jie įver­ti­na­mi, da­ro­ma at­ran­ka, ir mak­si­ma­li vie­no pro­jek­to rė­mi­mo su­ma - ke­le­tas tūks­tan­čių li­tų. Ta su­ma ne­di­de­lė, bet pa­nau­do­ja­ma tin­ka­mai. To­kie pro­jek­tai vie­ni­ja žmo­nes, nes ak­ty­vių na­rių yra ir ben­druo­me­nė­se, ir uni­jo­se. Svar­bu, kad ben­dro­je veik­lo­je vi­siems bū­tų aiš­ki abi­pu­sė nau­da.“

Ben­druo­me­nių va­do­vų ak­ty­vu­mas vi­sa­da tu­ri įta­kos ben­dra­vi­mui su uni­jo­mis, ypač ska­ti­na­mi ke­lių ben­druo­me­nių ar ben­druo­me­nių aso­cia­ci­jų jung­ti­niai pro­jek­tai. Pvz., ke­li kai­mai or­ga­ni­zuo­ja rank­dar­bių mu­gę ir va­ka­ro­nę ar ama­ti­nin­kų mu­gę, kur vyks­ta jų dar­bų pri­sta­ty­mas.

Pa­sak LCKU rin­ko­da­ros sky­riaus va­do­vo, da­bar bai­gia­mi tiks­lin­ti 2007 m. pro­gra­mų re­zul­ta­tai, o vi­są ge­gu­žę bus tei­kia­mos pa­raiš­kos nau­jiems pro­jek­tams gau­ti.

Kre­di­to uni­jos yra ar­čiau ben­druo­me­nių ir ak­ty­viai tei­kia fi­nan­si­nes pa­slau­gas: vie­nos jų tu­ri pa­šal­pų fon­dus ir ga­li rem­ti ne­lai­mės iš­tik­tus žmo­nes, vi­sos kre­di­to uni­jos tei­kia pa­sko­las, pri­ima in­dė­lius iš na­rių. No­rint bū­ti kre­di­to uni­jos in­dė­li­nin­ku, pir­miau­sia rei­kia tap­ti jos na­riu ir nu­si­pirk­ti vie­ną 100 Lt ver­tės pa­jų. Tuo­met tam­pa­ma kre­di­to uni­jos ir sa­vi­nin­ku, ir klien­tu. Pi­ni­gai šiuo at­ve­ju ne­tu­ri le­mia­mos reikš­mės. Bal­suo­jant su­si­rin­ki­muo­se va­do­vau­ja­ma­si ko­o­pe­ra­ti­niu prin­ci­pu: vie­nas na­rys – vie­nas bal­sas.

Kre­di­to uni­jos kaip fi­nan­si­nės įstai­gos yra pra­na­šes­nės už ban­kus, nes tei­kia tas pa­čias pa­slau­gas, tik ge­res­nė­mis są­ly­go­mis, glau­džiau ben­drau­ja su žmo­nė­mis. Ban­kai tu­ri dau­giau lė­šų ir ga­li fi­nan­suo­ti stam­bius in­ves­ti­ci­nius pro­jek­tus, ta­čiau ir kre­di­to uni­jo­se jau yra at­ve­jų, kai bu­vo su­teik­ta 1 mln. Lt pa­sko­la.

„Mes lin­kę ben­drau­ti su smul­kiai­siais ver­sli­nin­kais ir gy­ven­to­jais, ku­rie gau­na vi­du­ti­nį at­ly­gi­ni­mą. Uni­jo­se na­riams ne tik tei­kia­mos fi­nan­si­nės pa­slau­gos, daž­nai čia žmo­nės at­ei­na pa­ta­ri­mų, kon­sul­ta­ci­jų, o kar­tais jos tam­pa vie­ta, kur žmo­nės ga­li ap­tar­ti svar­bius klau­si­mus. Pa­grin­di­nis kre­di­to uni­jos tiks­las – kad ben­druo­me­nių ir uni­jų pi­ni­gai dirb­tų vie­tos gy­ven­to­jų la­bui, ne­iš­ei­tų iš jų ra­to,“ – pa­sa­ko­ja rin­ko­da­ros sky­riaus va­do­vas.

Pa­sak F.Dir­gin­čiaus, kre­di­to uni­jo­se pa­sko­lų pa­lū­ka­nų dy­džiai skir­tin­gi – kiek­vie­na kre­di­to uni­ja juos pri­tai­ko pa­gal sa­vo ben­druo­me­nės po­rei­kius. Su­mo­ka­mos pa­lū­ka­nos ver­čia pi­ni­gus pa­nau­do­ti iš­min­tin­gai, ki­ta ver­tus, su­mo­kė­tos pa­lū­ka­nos tar­nau­ja vie­tos ben­druo­me­nės la­bui.