Gyvuliai - pragyvenimo šaltinis
Garsus mieste fotografas Antanas Gylys daugiau nei prieš dvejus metus ūkininkui Rolandui Brazdžiūnui išnuomojo 13 hektarų dirbamos žemės Karsakiškio seniūnijoje, Bigailių kaime.
Šiame žemės plote ūkininkas R.Brazdžiūnas kartu su žmona augina ir prižiūri apie 50 karvių. Tačiau, kaip teigia ūkininkai, jau kone pusmetį jiems rūpesčius kelia žemę išnuomojęs A.Gylys.
Pastarasis, norėdamas kuo greičiau nutraukti nuomos sutartį, jau ne kartą kreipėsi į miesto aplinkosaugininkus, prašydamas užfiksuoti įvairius ūkininko padarytus pažeidimus.
Tačiau aplinkosaugininkai, ūkyje lankęsi net po kelis kartus, konstatavo, kad ūkininkas R.Brazdžiūnas laikosi visų nustatytų reikalavimų. Tikrintojai pripažino tik tai, kad ūkininkas be leidimo pasistatė fermą.
Vėl kvietė aplinkosaugininkus
Neseniai A.Gylys vėl kreipėsi į Panevėžio aplinkos apsaugos departamentą ir pranešė, kad jo nuomojamoje žemėje ūkininkas teršia gamtą.
A.Gylio teigimu, ūkininko mėšlidė yra netvarkinga, iš jos į aplinką teka srutos ir teršia net ir netoliese esančią Lėvens upę.
Be to, žemės nuomotojas pyksta ant ūkininko, kad jis gyvulių pašarų ritinius laiko ne pastate, o plikuose laukuose.
„Panevėžio ryto“ korespondentai į vietą nuvyko kartu su Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Panevėžio rajono agentūros vedėjo pavaduotoju, vyriausiuoju valstybinės aplinkos apsaugos inspektoriumi Rimantu Rudzevičiumi.
Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad ūkininko R.Brazdžiūno mėšlidė yra standartinė, aplink ją supilti pylimai, šonai sukonstruoti iš gelžbetonio konstrukcijų.
„Mėšlidė yra tikrai tvarkinga ir atitinka visus reikalavimus. Neturiu prie ko prikibti“, - sakė aplinkosaugininkas R.Rudzevičius.
Jokių rimtų pažeidimų nerado
Šalia ūkininko mėšlidės yra srutų surinkimo duobė, į kurią subėga susikaupusios srutos, o srutoms nutekėti mėšlidės kampe yra skylė, vamzdžiu sujungta su minėtu rezervuaru. Susikaupusios mėšlidėje srutos nuteka tiesiai į surinkimo duobę.
Anot inspektoriaus, tikrinimo metu duobė srutų buvo nepersipildžiusi ir iš jos į aplinką tikrai nebėgo.
„Dabar iki duobės viršaus likę daugiau nei metras. Akivaizdžiai matyti, kad ūkininkas srutas reguliariai traukia iš duobės ir greičiausiai jas išpilsto laukuose. Jei ūkininkas srutų netrauktų, duobė persipildytų ir jos išbėgtų į aplinką“, - aiškino R.Rudzevičius.
Neigia mestus kaltinimus
Kadangi tikrinimo metu paties ūkininko fermoje rasti nepavyko, „Panevėžio ryto“ korespondentė su R.Brazdžiūnu susisiekė telefonu.
R.Brazdžiūnas, iš žurnalistų išgirdęs, kad A.Gylys yra nepatenkintas jo darbais ūkyje, dėl to nenustebo.
„Tikriausiai žmogus neturi ką veikti. Man reikia dirbti, o jis su savo nesąmonėm mane vis trukdo. Jis man ne vieną kartą grasino, kad manęs ramybėje nepaliks. Jau nuo rudens į fermą siunčia aplinkosaugininkus. Bet aš esu sąžiningas ir ūkį prižiūriu deramai. Juk jis mano pragyvenimo šaltinis“, - sakė ūkininkas.
Be to, kaip tikino R.Brazdžiūnas, iš duobės į aplinką srutos niekada nebėgo. Ūkininkas jas išlaisto laukuose balandžio-gruodžio mėnesiais.
Pastatas išdygo be leidimo
Praėjusį rudenį A.Gylys kreipėsi į aplinkosaugininkus ir pranešė, kad ant jo žemės ūkininkas nelegaliai pasistatė fermą.
Atvykus pareigūnams paaiškėjo, kad R.Brazdžiūnas be leidimo ant sudegusios fermos pamatų savavališkai pasistatė naują fermą.
Ūkininkui buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir skirta 750 litų bauda. Byla buvo perduota Panevėžio apskrities Teritorijų planavimo statybos skyriui.
Vos tik buvo nustatytas pažeidimas, ūkininkas skirtą baudą sumokėjo.
„Suprantu, kad pastatą pastačiau be leidimo, bet aš neturėjau kur dėti gyvulių. Juk žiemą jie nesiganys laukuose“, - teisinosi R.Brazdžiūnas.
Tam, kad ūkininkas turėtų fermą, jam būtina nugriauti nelegaliai pastatytą pastatą ir gauti leidimą statyti naują.
Nori atimti išnuomotą žemę
A.Gylys ūkininkui dalį žemės ploto, 60 arų, įsipareigojo nuomoti 99 metams, o kitą dalį - 13 hektarų - 4 metams.
„Jeigu ūkininkas šitaip elgiasi, nutrauksiu sutartį iš karto, kai tik jis nusiims derlių. Negaliu žiūrėti, kaip jis elgiasi su mano žeme. Laužo drenažą, pila srutas, ant žemės stato pašarų ritinius“, - piktinosi A.Gylys.
R.Brazdžiūnas, išklausęs žemės nuomotojo priekaištus, sako taip lengvai žemės neatiduosiantis.
„Nesuprantu, kaip jis taip gali elgtis. 13 hektarų žemės apsodinau nauja žolyte. Ją laistau ir šiaip visą ūkį prižiūriu nepriekaištingai. Tikiuosi, kad ponas A.Gylys vieną dieną nustos man priekaištauti dėl niekų“, - kalbėjo R.Brazdžiūnas.
Be to, kaip teigė ūkininkas, nuomojama žemė priklauso ne A.Gyliui, o jo žmonai Irenai. Todėl, anot ūkininko, A.Gylys visiškai neturi teisės kištis į jo darbus.
Tuo tarpu A.Gylys šiuo metu bando įrodyti, kad ūkininkas R.Brazdžiūnas suniokojo ir įrengtą lauko drenavimo sistemą. Esą dėl ūkininko kaltės drenažas veikia blogai.
Karves iškels su malūnsparniu
Ūkininkas R.Brazdžiūnas mano, kad A.Gylys žemės nuomos sutartį nori nutraukti jausdamas lietuvišką pavydą.
„Nuo to laiko, kai nuomoju žemę, gaunu paramą iš Europos Sąjungos lėšų. Už gautus pinigus nupirkau įvairius įrenginius mėšlidei, pieno aušintuvą. A.Gylys man visada priekaištauja ir pavydi, kad gaunu tą paramą“, - sakė R.Brazdžiūnas.
Anot ūkininko, A.Gylys įsižeidė dar ir tada, kai be jo sutikimo buvo pastatyta ferma. Ūkininkas aiškino, kad, pasirašęs žemės nuomos sutartį, jis neįsipareigojo šeimininkams pranešti apie senų pastatų rekonstrukcijas ar naujus statinius.
„Kai A.Gylys pamatė pastatytą fermą, ant manęs labai supyko, nors pasirašant sutartį jis man leido statytis ką tik noriu. Po to jis pradėjo man aiškinti, kad sutartį reikia kuo skubiau nutraukti. Be to, jis sakė, kad mano karves vieną gražią dieną iškels su malūnsparniu“, - kalbėjo R.Brazdžiūnas.
Siūlė mokėti daugiau
Už 13 hektarų ir 60 arų nuomojamą žemę kasmet ūkininkas savininkams moka 1300 litų.
R.Brazdžiūnas sakė A.Gyliui pats pasiūlęs mokėti daugiau, tačiau pastarasis į derybas jau nebesileido.
Ūkininkas įsitikinęs, kad A.Gylys taip lengvai jo neatsikratysiąs, nes nutraukus nuomos sutartį jis vis tiek į nuomojamą žemę turės pirmumo teisę.