Vilniaus savivaldybė žemės sklypą tarp Savanorių prospekto, Vaduvos ir Valkininkų gatvių pardavė bendrovės „Volkswagen“ atstovybei. Verslininkai čia planuoja statyti automobilių prekybos centrą.
Jau pradėtas svarstyti būsimo pastato detalusis planas.
Bet įsibėgėti statyboms neleido Kultūros paveldo departamentas. Jo specialistai pareikalavo šioje vietoje atlikti žvalgomuosius archeologinius tyrimus.
Specialistai spėja, kad būsimo pastato vietoje palaidoti 1831-ųjų Panerių kalvos mūšyje žuvę sukilėliai.
Teritorijoje gali būti išlikę šešių šimtų ar net tūkstančio žuvusių sukilėlių palaikai.
Nors žemės sklypas tarp Vaduvos ir Valkininkų gatvių ne viename istoriniame šaltinyje minimas kaip sukilėlių kapavietė, iki šiol jokie archeologiniai tyrimai sklype atlikti nebuvo.
Anksčiau ištirti negalėjo
„Manoma, kad būtent šiame sklype stovėjo koplyčia, kurios papėdėje ir buvo laidoti sukilėliai. Koplyčia nugriauta praėjusio amžiaus 7-ajame dešimtmetyje. Todėl būtina atlikti archeologinius tyrimus. Priešingu atveju pradėjus statybas gali pasipilti kaulai.
Jeigu čia palaidoti sukilėlių palaikai, reikės spręsti, ką su jais daryti“, – teigė Kultūros paveldo departamento Kontrolės skyriaus vyriausioji valstybinė inspektorė Audronė Vyšniauskienė.
Pasak jos, anksčiau ištirti šio sklypo nebuvo įmanoma.
Kurį laiką savivaldybė sklypą buvo išnuomojusi bendrovei, čia įrengusiai savo reklaminį stendą.
Vėliau teritorijoje buvo įrengta automobilių stovėjimo aikštelė.
Užtruks dvejus metus
Šiuo metu detaliojo plano tvirtinimas yra sustabdytas.
„Net jeigu žemės sklype bus rasta žmonių kaulų, tai nereikš, kad čia negalima statyti automobilių centro. Tiesiog reikės nuspręsti, ką daryti su rastais palaikais.
Dabar svarbiausia atlikti tyrimus. Mes manome, kad jais pasirūpinti turėtų verslininkai. Tačiau jie archeologiniais tyrimais siūlo rūpintis mums.
Jei tyrimų imsimės mes, procesas užtruks bent dvejus metus“, – sakė A.Vyšniauskienė.
Jokių kaulų neaptiko
Bendrovės „Volkswagen“ atstovai neslėpė, kad juos paveldosaugininkų reikalavimai nustebino.
„Kai projektas buvo rengiamas, su juo supažindinome ir Kultūros paveldo departamento specialistus. Tada jokių priekaištų neišgirdome. Dabar, kai jau baigiamas rengti detalusis planas, sulaukėme pastabų“, – stebėjosi statybos projekto vadovas Algirdas Kašėta.
Jo teigimu, bendrovė dar nėra nusprendusi, ar imsis užsakyti archeologinius tyrimus.
„Kai kasime, galėsime pakviesti tuos specialistus pasižiūrėti. Nors kai sklype buvo gręžiami gręžiniai, jokių kaulų neaptikta. Mums dar trūksta informacijos apie paveldosaugininkų reikalavimus. Tik su jais susipažinę, spręsime ką daryti“, – teigė A.Kašėta.
Nulems istorinė medžiaga
Savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Vitas Karčiauskas tvirtino, kad detaliojo projekto svarstymas nėra sustabdytas.
„Savivaldybės taryba pritarė projekto pateikimui. Prieš balsavimą visi tarybos nariai jau žinojo, kad paveldosaugininkai siūlo žemės sklype atlikti archeologinius tyrimus.
Pirmiausia paveldosaugininkų paprašėme surinkti istorinę medžiagą.
Reikia įsitikinti, ar koplyčia, prie kurios laidoti sukilėliai, tikrai stovėjo šiame sklype.
Jei taip, reikės atlikti archeologinius tyrimus. Jais turės pasirūpinti statybų užsakovai.
Jeigu tyrimų neužsakys, nebus ir statybų“, – tvirtino V.Karčiauskas.
Sukilėliai pralaimėjo
1831-ųjų lietuvių ir lenkų sukilimas Rusijos imperijoje kilo dėl nepasitenkinimo caro valdžia ir patriotų siekio atkurti savo valstybę.
1830-aisiais sukilimas prasidėjo Varšuvoje. Nors caro valdžia Lietuvoje įvedė karinę padėtį, iš gyventojų ėmė atimti ginklus, čia sukilimas įsižiebė 1831-aisiais. Tų metų birželio 19-ąją Paneriuose įvyko lemiamas mūšis dėl Vilniaus.
Generolo Antano Gelgaudo vadovaujama sukilėlių kariuomenė įžengė į Vilnių – vieną pagrindinių caro valdžios bastionų. Beveik 13 tūkstančių lietuvių sukilėlių kariuomenė susirėmė su 26 tūkstančiais caro kareivių.
Nors priešininkų buvo dvigubai daugiau nei lietuvių, Panerių kautynėse sukilėliai kovėsi keturias valandas. Teigiama, kad žuvo 364 caro kariuomenės kariai.
Tikslus sukilėlių aukų skaičius nėra žinomas. Manoma, kad mūšyje galėjo žūti nuo 600 iki 1000 sukilėlių.