Knygos „Naujas Šaltasis karas“ autorius dienraštyje „The Daily Mail“
publikuojamame straipsnyje pažymi, kad Rusijai šiuo metu nėra ko jaudintis
dėl situacijos užsienyje.
„Gruzijos bauginimas sukėlė tik nevaisingus protesto mekenimus iš ES ir
NATO. Vokietijos patogūs ryšiai su Rusija sukūrė Trojos arklį dviejų
svarbiausių Vakarų aljansų širdyje. Silvio Berlusconi Italija ir Nicolas Sarkozy Prancūzija užima tą pačią
poziciją: priimti prekybos su Rusija turtus, ignoruojant politinę kainą. JAV
ir Britanija yra per daug suglumusios dėl Irako ir Afganistano“, - rašo
E.Lucasas.
Vis dėlto, žurnalisto teigimu, Lietuva, kuri yra viena mažiausių ir
neturtingiausių ES šalių, drąsiai pasipriešino Briuselio skubinamam
konsensusui, reikalaudama, kad ES sugriežtintų savo poziciją prieš pradedant
derybas su Rusija.
E.Lucasas pažymi, kad kiekvienam naujam Kremliaus vadovui iki šiol buvo suteikiama galimybė pasimėgauti „medaus mėnesiu“ su Vakarais, tačiau
kiekvienąkart po to sekdavo kartus nusivylimas.
Buvęs Sovietų Sąjungos vadovas Michailas Gorbačiovas, anot jo, pasidavė
„kietosios linijos“ šalininkams ir tapo neefektyvus, pirmasis Rusijos
Federacijos prezidentas Borisas Jelcinas neatsispyrė alkoholiui ir nesuvaldė
korupcijos savo aplinkoje, pastarasis prezidentas Vladimiras Putinas tapo
grėsmingu autokratu.
„Kada mes išmoksime savo pamoką?“, - reziumuodamas klausia E.Lucasas.
Naujuoju Rusijos prezidentu ketvirtadienį buvo inauguruotas Dmitrijus
Medvedevas, jo kadencija truks ketverius metus, iki šiol Rusijos prezidentu
dvi kadencijas - aštuonerius metus -buvo V.Putinas. Pastarasis Valstybės
Dūmos posėdyje ketvirtadienį buvo patvirtintas šalies ministrų kabineto
vadovu.
Liuksemburge praėjusią savaitę vykusiame ES Bendrųjų reikalų ir išorinių
santykių tarybos (BRIST) posėdyje Lietuva vienintelė iš 27 šalių nepritarė
siūlymui pradėti ES ir Rusijos dialogą dėl strateginės partnerystės
sutarties. Briuselis norėtų, kad derybos su Maskva prasidėtų birželio 26-27
dienomis vyksiančiame ES ir Rusijos viršūnių susitikime.
Prie derybų mandato pridedamoje Energetikos deklaracijoje Lietuva siūlo
įtvirtinti Rusijos įsipareigojimą laikytis Energetikos chartijos sutartyje
numatytų reikalavimų. Rusija kviečiama aktyviau bendradarbiauti, sprendžiant
energetinių išteklių tiekimo 2006 metais esą dėl prastos techninė būklės
uždaryto „Družbos“ naftotiekiu atnaujinimo klausimą.
Taip pat pažymima, kad Rusijos veiksmai kaimyninių šalių atžvilgiu yra
susiję su Lietuvos ir ES saugumu, todėl Lietuva siūlo papildomą deklaraciją
dėl Gruzijos ir Moldovos. Lietuva siūlo ES imtis iniciatyvos, kad būtų
sprendžiami įšaldyti konfliktai Moldovoje ir Gruzijoje.
Lietuva norėtų mandate matyti deklaraciją ir dėl teisinio
bendradarbiavimo. Tokia deklaracija paskatintų konstruktyvų Rusijos
bendradarbiavimą su ES šalimis kriminalinėse bylose dėl 1991 metų sausio
13-osios įvykių Vilniuje ir 1991 metų birželio 31-ąją įvykusių Medininkų
žudynių, taip pat bylose dėl Rusijoje dingusių ES piliečių.
Lietuva taip pat siekia, kad prie derybų mandato būtų pridėta papildoma
deklaracija dėl žalos atlyginimo asmenims, deportuotiems iš okupuotų
Baltijos šalių. Paramos ištremtiems asmenims užtikrinimas buvo vienas iš
Rusijos stojimo į Europos Tarybą sąlygose numatytų tarptautinių
įsipareigojimų.