Pasak naujienų agentūros „Reuters“, tai pranešė artimas šiam klausimui
Lenkijos diplomatas. Lenkijos ir Lietuvos premjerų sutarimu abiejų šalių
diplomatai konsultuojasi bei derina pozicijas dėl ES ir Rusijos derybų
mandato.
„ES užsienio reikalų ministrai gegužės 28-29 dienomis vyksiančiame jų
susitikime, matyt, duos leidimą pradėti derybas su Rusija“, - sakė
diplomatas, nenorėjęs atskleisti savo pavardės.
Anot pranešimo, manoma, kad ES ir Rusijos derybų mandato klausimą su
Lietuvos puse ketina aptarti Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas.
Sekmadienį Vilniuje derybų mandato klausimą su Lietuvos UR ministru Petru
Vaitiekūnu aptars jo kolegos iš Švedijos, Lenkijos ir Slovėnijos.
Lietuvos diplomatas BNS šeštadienį sakė, kad jokių išankstinių susitarimų
nėra ir pabrėžė, kad Vilniuje vyks konsultacijos.
Liuksemburge praėjusią savaitę vykusiame ES Bendrųjų reikalų ir išorinių
santykių tarybos (BRIST) posėdyje Lietuva vienintelė iš 27 šalių nepritarė
siūlymui pradėti ES ir Rusijos dialogą dėl strateginės partnerystės
sutarties. Briuselis norėtų, kad derybos su Maskva prasidėtų birželio 26-27
dienomis vyksiančiame ES ir Rusijos viršūnių susitikime.
Prie derybų mandato pridedamoje Energetikos deklaracijoje Lietuva siūlo
įtvirtinti Rusijos įsipareigojimą laikytis Energetikos chartijos sutartyje
numatytų reikalavimų. Rusija kviečiama aktyviau bendradarbiauti, sprendžiant
energetinių išteklių tiekimo 2006 metais esą dėl prastos techninė būklės
uždaryto „Družbos“ naftotiekiu atnaujinimo klausimą.
Taip pat pažymima, kad Rusijos veiksmai kaimyninių šalių atžvilgiu yra
susiję su Lietuvos ir ES saugumu, todėl Lietuva siūlo papildomą deklaraciją
dėl Gruzijos ir Moldovos. Lietuva siūlo ES imtis iniciatyvos, kad būtų
sprendžiami įšaldyti konfliktai Moldovoje ir Gruzijoje.
Lietuva norėtų mandate matyti deklaraciją ir dėl teisinio
bendradarbiavimo. Tokia deklaracija paskatintų konstruktyvų Rusijos
bendradarbiavimą su ES šalimis kriminalinėse bylose dėl 1991 metų sausio
13-osios įvykių Vilniuje ir 1991 metų birželio 31-ąją įvykusių Medininkų
žudynių, taip pat bylose dėl Rusijoje dingusių ES piliečių.
Lietuva taip pat siekia, kad prie derybų mandato būtų pridėta papildoma
deklaracija dėl žalos atlyginimo asmenims, deportuotiems iš okupuotų
Baltijos šalių. Paramos ištremtiems asmenims užtikrinimas buvo vienas iš
Rusijos stojimo į Europos Tarybą sąlygose numatytų tarptautinių
įsipareigojimų.