Tai BNS šeštadienį pranešė, neįvardytu norėjęs likti URM atstovas.
„Kaip galima siūlyti tokius mainus. Nesuprantama, ar Europos Sąjungai
pirmininkaujančios Slovėnijos pasiūlymas išreiškia visos ES požiūrį į
Gruziją, ar tai yra tik nevykęs Slovėnijos siūlymas siekiant priversti
Lietuvą atsisakyti teisėtų reikalavimų svarstant ES ir Rusijos strateginės
partnerystės sutarties derybinę poziciją“, - stebėjosi Lietuvos atstovas.
D.Rupelis į Lietuvą ketina atvykti sekmadienį, o jau pirmadienį Lietuvos,
Slovėnijos, Lenkijos ir Švedijos užsienio reikalų ministrai turėtų išvykti į
Gruziją. Ten bus siekiama pademonstruoti paramą oficialiajam Tbilisiui ir
paskatinti rimtį šios Pietų Kaukazo valstybės santykiuose su Rusija.
Keturių šalių ministrai - Slovėnijos UR ministras Dimitrijus Rupelis,
Švedijos URM vadovas Carlas Bildtas (Karlas Biltas), Lenkijos UR ministras
Radoslawas Sikorskis (Radoslavas Sikorskis) bei Lietuvos UR ministras Petras
Vaitiekūnas - į Gruziją vyks iš Vilniaus, kur jie sekmadienį vakare ketina
rinktis toliau tartis dėl ES ir Rusijos derybų mandato ir kitų aktualių
klausimų.
Liuksemburge praėjusią savaitę vykusiame ES Bendrųjų reikalų ir išorinių
santykių tarybos (BRIST) posėdyje Lietuva vienintelė iš 27 šalių nepritarė
siūlymui pradėti ES ir Rusijos dialogą dėl strateginės partnerystės
sutarties. Briuselis norėtų, kad derybos su Maskva prasidėtų birželio 26-27
dienomis vyksiančiame ES ir Rusijos viršūnių susitikime.
Prie derybų mandato pridedamoje Energetikos deklaracijoje Lietuva siūlo
įtvirtinti Rusijos įsipareigojimą laikytis Energetikos chartijos sutartyje
numatytų reikalavimų. Rusija kviečiama aktyviau bendradarbiauti, sprendžiant
energetinių išteklių tiekimo 2006 metais esą dėl prastos techninė būklės
uždaryto „Družbos“ naftotiekiu atnaujinimo klausimą.
Taip pat pažymima, kad Rusijos veiksmai kaimyninių šalių atžvilgiu yra
susiję su Lietuvos ir ES saugumu, todėl Lietuva siūlo papildomą deklaraciją
dėl Gruzijos ir Moldovos. Lietuva siūlo ES imtis iniciatyvos, kad būtų
sprendžiami įšaldyti konfliktai Moldovoje ir Gruzijoje.
Lietuva norėtų mandate matyti deklaraciją ir dėl teisinio
bendradarbiavimo. Tokia deklaracija paskatintų konstruktyvų Rusijos
bendradarbiavimą su ES šalimis kriminalinėse bylose dėl 1991 metų sausio
13-osios įvykių Vilniuje ir 1991 metų birželio 31-ąją įvykusių Medininkų
žudynių, taip pat bylose dėl Rusijoje dingusių ES piliečių.
Lietuva taip pat siekia, kad prie derybų mandato būtų pridėta papildoma
deklaracija dėl žalos atlyginimo asmenims, deportuotiems iš okupuotų
Baltijos šalių. Paramos ištremtiems asmenims užtikrinimas buvo vienas iš
Rusijos stojimo į Europos Tarybą sąlygose numatytų tarptautinių
įsipareigojimų.
Gruzija ir Rusija jau daugiau nei dešimtmetį nesutaria dėl Gruzijai
priklausančių separatistinių teritorijų - Pietų Osetijos ir Abchazijos -
kontrolės. Rusija taip pat priešinasi Gruzijos siekiui tapti NATO nare.
Pastaruoju metu šių šalių santykiai tapo itin įtempti ir Maskvai, ir
Tbilisiui kaltinant vienas kitą karinėmis provokacijomis.
Lietuva remia Gruzijos integraciją į Vakarų struktūras, plėtodama ES
Kaimynystės politiką ir ragindama NATO nares suteikti Gruzijai galimybę
imtis įgyvendinti narystės Aljanse veiksmų planą.