Ūkį nusprendė atiduoti sūnui

Vyresnio amžiaus ūkininkai, atsisakę ūkininkavimo, gaus Europos Sąjungos (ES) paramą.

Parama jiems bus mokama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programoje (KPP) numatytą priemonę „Ankstyvas pasitraukimas iš prekinės žemės ūkio gamybos“.

Tačiau pagal šią priemonę siekdami paramos ūkininkai privalo prisiimti ir tam tikrus įsipareigojimus.

Vienas jų - ūkį ir nuosavybės teise turimą žemę ūkininkas turi perleisti kitam asmeniui - vadinamajam tinkamam perėmėjui.

Sau buvęs ūkininkas gali pasilikti ne daugiau kaip tris hektarus žemės.

Sunkiai kurtą ūkį, juo labiau žemę, nelengva atiduoti svetimam. Gal net ir parduoti. Tad ūkį ir žemę paramos siekiantys ūkininkai dažniausiai perleidžia savo vaikams. Kartais - dirbantiems visai kitą, ne ūkininko darbą.

Sūnui Nerijui ūkį ir žemę ketina perleisti ir Matlaukio kaimo (Kybartų sen., Vilkaviškio r.) ūkininkas Juozas Dobilas. Nerijus Dobilas dirba Valstybės sienos apsaugos tarnyboje (VSAT).

Ūkininkai Juozas ir Elena Dobilai gyvena prie pat valstybės sienos. Jų žemes nuo Rusijos skiria tik upelio užtvanka. „Ši jos pusė - mūsų, kita pusė - rusų“, - rodė J.Dobilas.

Pasienio gyventojas mato ir jaučia, kokios auksinės žuvelės nardo šioje užtvankoje.

„Jeigu būtume norėję, ir mes būtume gyvenę taip, kad jokios paramos nebūtų tekę prašyti“, - sako J.Dobilas.

Išsitraukti kokią žuvelę galėjo ir jis: spiningo mostu nuo trobos slenksčio anoji valstybė jam pasiekiama. Tačiau nelegalios, tegu ir lengvos, duonos J.Dobilas nenorėjo.

Tad su žmona visą gyvenimą dirbo žemę. Iš pradžių kolūkyje. Kai šio neliko, čia, prie upelio, kur buvo laisvos žemės, juodu perkėlė savo tėvų turėtą žemę. Dalį jos dar nusipirko. Dabar ūkininkai Dobilai turi 20 ha.

Jos derlingumu nesiskundžia. Augina žieminius, vasarinius kviečius.

Anksčiau augino ir cukrinius runkelius, bet šiems reikia daug rankų darbo.

„Nebeturime rankų“, - ištiesusi Elena rodė jas, be laiko pavargusias. O pasamdyti nebuvo ko. Kas tau pasienyje runkelius ravės...

Sulaukę senatvės, ūkininkai jeigu ir būtų gavę pensiją, tai pačią mažiausią. Todėl Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programos priemonė (KPP) „Ankstyvas pasitraukimas iš prekinės žemės ūkio gamybos“ - Dobilams tikras išganymas.

Tad šįmet, kai J.Dobilui suėjo 58-eri, Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos (NMA) jis pateikė paraišką paramai gauti.

Pagal šią KPP priemonę buvusiems ūkininkams bus mokama po 5348 litus per metus. Dar 2672 litų metinę išmoką jie gali gauti už išlaikomą sutuoktinį.

Po 321 litą - už kiekvieną perleistą žemės ūkio paskirties žemės hektarą.

„Per metus išeitų apie 12 tūkst. litų“, - suskaičiavo Juozas.

Kai buvęs ūkininkas pradės gauti pensiją ar kitas išmokas iš „Sodros“, paramos suma bus atitinkamai mažinama išmokų iš „Sodros“ dydžiu.

Kompensacinės išmokos pasitraukusiems iš prekinės gamybos bus mokamos 15 metų arba kol paramos gavėjui sukaks 70 metų. Tad senatvė sunkiai dirbusiems Dobilams būtų garantuota.

Tačiau klausimas, kam jie perleis savo ūkį ir žemę, ūkininkus nutvilkė tarsi karštas vanduo.

J. ir E.Dobilai išaugino tris sūnus: Irmantą, Nerijų ir Mindaugą.

Visi baigė aukštuosius mokslus, nė vienas tėvams gėdos nepadarė.

Vidurinis, Nerijus, kuriam tėvai žadėjo perleisti ūkį, dirbo čia pat esančioje Kybartų užkardoje.

Tėvai gerai nežinojo, ar tarnyboje dirbantis jų sūnus gali būti perėmėjas.

Sūnui ūkį perleidžiantys tėvai nerimavo be reikalo. Kaip mums paaiškino Valstybės sienos apsaugos tarnybos atstovas Giedrius Mišutis, įstatymas nedraudžia pasienio apsaugos pareigūnams užsiimti dar ir kita veikla. Tik svarbu, kad ji nesikirstų arba kitaip nekliudytų jo tiesioginiam darbui.

O ūkininkavimas ir sienos apsauga yra vienas su kitu nesusiję dalykai. „Jeigu pareigūnui tektų atlikti kokius nors samdos ar kitus sandorius, tuomet jis turėtų kreiptis į rinktinėje tam specialiai sudarytą komisiją ir gauti jos leidimą“, - aiškino G.Mišutis pasienio vidaus tarnybos tvarką.

Kitus reikalavimus ūkių perėmėjams akcentavo ir paramą administruojančios Nacionalinės mokėjimo agentūros specialistai

Pirmiausia paramą pagal KPP priemonę „Ankstyvas pasitraukimas iš prekinės žemės ūkio gamybos“ gaunantis buvęs ūkininkas ir jo sutuoktinis privalo realiai nutraukti prekinę žemės ūkio gamybą ir įsipareigoti daugiau prie jos negrįžti.

O perėmėjas gali perimti valdą ir joje toliau vykdyti žemės ūkio veiklą, gali ir neužsiimti žemės ūkio veikla. Kokia veikla užsiims, nurodoma paraiškoje.

Perimtoje valdoje jis verstis žemės ar ne žemės ūkio veikla privalo įsipareigoti ne trumpiau kaip 5 metus.

Perėmėjas iš perleidėjo privalo perimti visą valdą, išskyrus perleidėjui leidžiamą pasilikti valdos dalį.

Jei perėmėjas perima valdą žemės ūkio veiklai, turi įsikurti pagal priemonę „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“. Jis turi būti ne jaunesnis kaip 18 metų ir dar nesulaukęs 50 metų.

Perėmėjas paraiškos pateikimo dieną turi turėti žemės ūkio srities profesinį išsilavinimą ir (arba) kompetenciją, t.y. būti įregistravęs ūkį Ūkininkų ūkių registre.

Jei perėmėjas perima valdą ne žemės ūkio veiklai, jis taip pat turi perimti visą valdą ir būti ne jaunesnis kaip 18 metų ir dar nesulaukęs 50 metų.

Perėmėjas gali būti ir juridinis asmuo, kuris atitinka ekonominio gyvybingumo kriterijus.

* Ūkininkų ūkių registro duomenimis, 2004 metų sausio 1 dieną buvo 34 951 ūkininko, vyresnio nei 55 m., ūkis.

* Ūkininkų ūkių registro duomenimis, 2008 metų sausio 1 dieną buvo 53 021 ūkininko, vyresnio nei 55 m., ūkis.

* Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) šį pavasarį gavo apie 440 iš prekinės žemės ūkio gamybos pasitraukti norinčių ūkininkų paraiškų.

* Praėjusių metų rudenį buvo gautos 693 iš prekinės žemės ūkio gamybos pasitraukti norinčių ūkininkų paraiškos.

* Daugiausia ūkininkų šįmet ketina pasitraukti Tauragės (pateiktos 72 paraiškos) ir Klaipėdos (pateikta 71 paraiška) apskrityse.

* 2007-2013 m. KPP priemonei „Ankstyvas pasitraukimas iš prekinės žemės ūkio gamybos“ numatyta apie 577 mln. Lt.

* Parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2004-2006 m. programos priemonę „Ankstyvo pasitraukimo iš prekinės žemės ūkio gamybos rėmimas“ pasinaudojo per 20 tūkstančių ūkininkų. Jiems jau išmokėta 285 mln. Lt.

Nacionalinės mokėjimo agentūros apmokėta informacija