Pirmadienį Vilniuje paskelbtoje Lietuvos ir Ukrainos prezidentų bendroje
deklaracijoje Rusija raginama „atšaukti paskelbtus ketinimus dėl Abchazijos
ir Pietų Osetijos, kurios abi yra neatskiriamos Gruzijos dalys“.
„Lietuva ir Ukraina laikosi bendro požiūrio, kad derybų formatų
efektyvumo didinimas yra labai svarbus, ieškant ilgalaikių užšaldytų
konfliktų sprendimų“, - rašoma dokumente.
Jame taip pat pabrėžiama, kad svarbu laikytis tarptautinės teisės,
suvereniteto principų ir teritorinio vientisumo bei geros kaimynystės
santykių, sprendžiant vadinamuosius užšaldytus konfliktus Europoje.
Gruzija ir Rusija jau daugiau nei dešimtmetį nesutaria dėl Gruzijai
priklausančių separatistinių teritorijų - Pietų Osetijos ir Abchazijos -
kontrolės. Rusija taip pat priešinasi Gruzijos siekiui tapti NATO nare.
Pastaruoju metu šių šalių santykiai tapo itin įtempti ir Maskvai, ir
Tbilisiui kaltinant vienas kitą karinėmis provokacijomis bei po vienašalių
Rusijos sprendimų be Gruzijos vyriausybės sutikimo užmegzti oficialius
santykius su Pietų Osetijos ir Abchazijos valdžios institucijomis.
Vilniuje priimtoje prezidentų deklaracijoje Lietuva taip pat įsipareigojo
remti NATO narystės veiksmų plano suteikimą Ukrainai Aljanso ministrų
susitikime gruodį.
„Mes esame pasirengę padėti Ukrainai informuoti visuomenę apie esamus
Aljanso uždavinius bei darbotvarkę ir toliau bendradarbiauti su Ukraina
Intensyvaus dialogo bei NATO ir Ukrainos veiksmų plano rėmuose, NATO bei
kitose tarptautinėse misijose ir operacijose, ypač dėl Ukrainos dalyvavimo
Lietuvos vadovaujamoje provincijos atkūrimo grupėje Afganistano Goro
provincijoje“, - rašoma dokumente.
Jame Lietuva sveikina aiškią Ukrainos pažangą, vykdant politinio,
ekonominio, teisės, krašto apsaugos ir saugumo sektorių reformas bei
pabrėžia, kad ši pažanga bus labai svarbi toliau plėtojant Ukrainos
europinius ir euroatlantinius siekius ir leis tęsti paramą konkrečioms
Ukrainos integracijos į Europą perspektyvoms.
Deklaracijoje Ukrainos ir Europos Sąjungos susitarimas dėl vizų išdavimo
palengvinimo ir readmisijos vadinamas „svarbiu žingsniu, skatinant
tiesioginius žmonių ryšius ir gilinant Ukrainos bei Europos Sąjungos
valstybių narių bendradarbiavimą“.
Anot dokumento, bevizės kelionės - tai abiejų šalių ilgalaikis tikslas,
todėl šalys stengsis, kad artimiausioje ateityje Ukraina ir Europos Sąjunga
pradėtų atitinkamą dialogą.
Pareiškime Lietuva ir Ukraina pakartojo įsipareigojimą siekti strateginio
bendradarbiavimo plėtojant ir įtvirtinant demokratines vertybes bei laisves
regione, nes „tai svarbiausia kuriant taikią, stabilią ir dar labiau
klestinčią Europą ir kaimynystę“.
Prezidentai pareiškė tikintys, kad demokratinė pertvarka Baltarusijoje,
kuri priklauso Europos tautų šeimai, leistų Baltarusijai iš bendradarbiavimo
su Europos Sąjunga turėti daug naudos.
Anot dokumento, Lietuva ir Ukraina taip pat susitarė bendradarbiauti
plėtodamos santykius su Moldova ir padėti jai integruotis į Europą.
Pareiškime akcentuojama, kad Lietuvą ir Ukrainą sieja strateginė
partnerystė ir deklaruojamas siekis ją toliau plėtoti, taip pat intensyvinti
dvišalio bendradarbiavimo institucijų - Prezidentų tarybos,
Tarpvyriausybinės bendradarbiavimo tarybos ir jos komisijų,
Tarpparlamentinės asamblėjos, veiklą.