„Egzistuojantys taikos palaikymo ir derybų formatai neduoda rezultatų jau
dešimtmečius, o dabar konfliktas netgi auga. Taigi egzistuojantys formatai
pasirodo neefektyvūs“, - sakė P.Vaitiekūnas po pirmadienį Tbilisyje vykusio
penkių ES šalių UR ministrų susitikimo su Gruzijos prezidentu Michailu
Saakašviliu.
Be Lietuvos ministro pokalbyje dalyvavo Lenkijos, Latvijos, Slovėnijos
ir Švedijos URM vadovai.
Anot P.Vaitiekūno, reikia svarstyti įvairius konflikto sprendimo būdus ir
ES žingsniai čia turėtų būti „pragmatiški“.
Lietuvos diplomatijos vadovas teigė, kad po Vilniuje pasiekto susitarimo
derybose su Rusija kelti įšaldytų konfliktų Moldovoje ir Gruzijoje klausimą,
matantis „aktyvų ES vaidmenį ir didesnį įsitraukimą sprendžiant įšaldytus
konfliktus“.
„Matau galimybes naujos kokybės santykiams su Rusija ir Gruzija. Europa
yra žymiai vieningesnė“, - žurnalistams sakė P.Vaitiekūnas.
ES pirmininkaujančios Slovėnijos UR ministras Dimitrijus Rupelis
Bendrijos vardu išsakė paramą Gruzijai.
„Be kita ko, mes sakėme, kad ES dar kartą pabrėžia savo paramą Gruzijos
suverenumui, nepriklausomybei ir teritoriniam vientisumui, kaip jį supranta
tarptautinė bendruomenė“, - sakė D.Rupelis.
Jis tikino, kad ES ministrų misija Gruzijoje - „labai produktyvi“.
„Mes daug sužinojome. Aš manau, kad toks ir buvo mūsų vizito tikslas -
sužinoti viską patiems, gauti informaciją apie naujausius įvykius iš
pirminio šaltinio. Mūsų misija buvo labai produktyvi, kitame Bendrųjų
reikalų ir išorės santykių tarybos posėdyje Gruzijos klausimas bus
aptartas“, - žadėjo Slovėnijos UR ministras.
Tuo metu Gruzijos vadovas M.Saakašvilis pranešė paprašęs ES ištirti
incidentą, kuomet Abchazijoje buvo numuštas nepilotuojamas Gruzijos
žvalgybinis lėktuvas. Gruzija dėl šio incidento kaltina Maskvą, tačiau
Maskva Tbilisio teiginius vadina absurdu.
Į Tbilisį ministrai vyko pademonstruoti paramą europiniams Gruzijos
siekiams, jos teritoriniam vientisumui ir paskatinti išlaikyti rimtį
sudėtingoje situacijoje, susiklosčiusioje po vienašališkų Rusijos veiksmų,
keliančių įtampą ir skatinančių separatizmą Gruzijos regionuose -
Abchazijoje ir Pietų Osetijoje.
Į Tbilisį keturi ministrai - šį pusmetį ES pirmininkaujančios Slovėnijos
UR ministras Dimitrijus Rupelis, Švedijos URM vadovas Carlas Bildtas (Karlas
Biltas), Lenkijos UR ministras Radoslawas Sikorskis (Radoslavas Sikorskis)
bei P.Vaitiekūnas - atskrido iš Vilniaus, kur aptarė Lietuvos pasiūlymus ES
ir Rusijos deryboms dėl strateginės partnerystės sutarties.
Lietuvai pavyko pasiekti, kad tarp kitų klausimų ES ir Rusijos derybose
būtų keliamas klausimas dėl įšaldytų konfliktų Gruzijoje ir Moldovoje
sprendimo.
Gruzija ir Rusija jau daugiau nei dešimtmetį nesutaria dėl Gruzijai
priklausančių separatistinių teritorijų - Pietų Osetijos ir Abchazijos -
kontrolės. Rusija taip pat priešinasi Gruzijos siekiui tapti NATO nare.
Pastaruoju metu šių šalių santykiai tapo itin įtempti ir Maskvai, ir
Tbilisiui kaltinant vienas kitą karinėmis provokacijomis.
Lietuva remia Gruzijos integraciją į Vakarų struktūras, plėtodama ES
Kaimynystės politiką ir ragindama NATO nares suteikti Gruzijai galimybę
imtis įgyvendinti narystės Aljanse veiksmų planą.