Po pasirinkimo laisve - prievarta

Todėl šiuo metu demokratiją deklaruojančiose, bet gyvenime jos nepaisančiose mokyklose - pats pasirengimo egzaminams įkarštis. Birželio mėnesį dešimtokai „savanoriškai“ pasitikrins lietuvių (kitataučiai - ir gimtosios) kalbos ir matematikos žinias.

„Dešimtokai jau dabar, nori to ar ne, turi laikyti tris egzaminus - lietuvių kalbos raštu bei žodžiu ir matematikos. Nors mokyklų vadovai tuos egzaminus oficialiai vadina tik diagnostinio pobūdžio laimėjimų vertinimu“, - į redakciją kreipėsi pavardės prašiusi neminėti dešimtokės motina iš vieno Lietuvos rajono.

Ji piktinosi situacija, kurią sukūrė ir kai kurių mokyklų vadovai: nors teisės aktai mokiniams kol kas leidžia rinktis - pateikti savo žinias įvertinti ar ne, vadovai tokią pasirinkimo galimybę traktuoja savaip.

Esą jei vaikas nori tęsti mokslą mokykloje, kurioje mokytasi iki šiol, egzaminus privalo laikyti. „Tad ir gerai besimokantiems, bet nenorintiems keisti mokyklos dešimtokams pasirinkimo nelieka“, - kalbėjo moteris. Jos nuomone, mokyklų vadovai mieliau linkę tvirtinti, kad visi dešimtokai savanoriškai nusprendžia laikyti egzaminus, nes nori pasitikrinti žinias.

Tokiais pat argumentais nepasitenkinimą dėl iškreiptos demokratijos reiškiančius paauglius mėgina raminti ir pedagogai.

„O kas jiems lieka? - svarstė dešimtokės motina. - Nepradės juk mokytojai garsiai aiškinti mokiniams, kad ir jie patys mieliau kitaip praleistų laiką, kurį sugaišta egzaminuodami žinių patikrinimo prasmės nesuprantančius dešimtokus ir taisydami jų darbus. Jų rezultatai turi nebent moralinę reikšmę“.

„Kuo čia dėtas žinių patikrinimas? - motinai paantrintų ir dešimtokus turėsianti egzaminuoti mokytoja (ji taip pat prašė neminėti nei pavardės, nei mokyklos, kurioje dirba). - Žinias juk tikriname visus mokslo metus. Ir jeigu egzaminai nėra privalomi, jie ir turėtų būti neprivalomi.

Kai kuriose mokyklose taip ir yra. Tačiau kai kuriems direktoriams, ypač prestižinėmis laikomų gimnazijų, labai svarbu pasigirti savo dešimtokų „sąmoningumo lygiu“. Neva visi mokiniai supranta žinių patikrinimo svarbą ir savanoriškai nusprendžia laikyti neprivalomus egzaminus. Viskas dėl geresnio mokyklos įvaizdžio“.

Mokiniai, iš kurių atimta teisė rinktis, į primetamus egzaminus žiūri gerokai atsainiau nei tie, kurie savanoriškai nusprendžia juos laikyti.

Ne vienas dešimtokas ketina eiti laikyti egzaminų atsiprašęs iš darbo: dažnas jų, mokslo metams pasibaigus, suskumba kur nors įsidarbinti. Ir nė vienas jų nenorėtų prarasti tos darbo vietos dėl pratęstų mokslo metų ir rengimosi egzaminams.

Bet jautresni ir stropesni mokiniai pripažįsta: žinių patikrinimu pavadinti egzaminai jiems kelia ir papildomų rūpesčių, ir streso. Viso to šešiolikmečių ar septyniolikmečių gyvenime ir taip netrūksta.

„Kai mano dešimtokas sūnus pasakė, kad jis nelaikys egzaminų, nes nereikia, iškart prirėmiau jį prie sienos: ar tik jis nemeluoja?“ - „Ekstrai“ pasakojo jonaviškė Jolanta Utyrienė.

Moteriai teko girdėti, kad dešimtos klasės egzaminai nėra privalomi, tačiau mokyklų pedagogai nuolat ragina vaikus, kad šie juos laikytų. Todėl tik pasikalbėjusi su sūnumi moteris patikėjo, kad jos dešimtokas sūnus nemeluoja, o pedagogai varu į egzaminą nevaro.

„Iš mūsų klasės mokinių egzamino nelaikys maždaug pusė. Kiti - laikys. Jie patys to nori. Kodėl? Sunku pasakyti. Gal to reikia pereinant į kitas mokymo įstaigas, gal jie patys nori pasitikrinti žinias, o gal liepia tėvai. Nežinau“, - aiškino J.Utyrienės sūnus Paulius.

Laikyti egzaminą ar ne? Apie tai ir Paulius, ir jo klasės draugai ne kartą kalbėjosi su savo klasės auklėtoja ir kitais mokytojais.

„Dauguma mokytojų sakė tą patį: „Vaikai, kam jums laikyti egzaminą, jei šiemet yra galimybė jo nelaikyti. Kitais metais dabartiniai devintokai tokio pasirinkimo jau nebeturės“, - pasakojo Paulius.

Baigęs dešimt klasių jis ketina stoti į profesinę mokyklą - bendrojo lavinimo mokykloje paauglys vidurinio mokslo nesieks.

Jonavos „Lietavos“ pagrindinės mokyklos direktorius Kęstutis Jakštas aiškino, kad šioje ugdymo įstaigoje egzamino nelaikys daugiau nei pusė mokinių.

„To net negalima vadinti egzaminu. Tai tik žinių patikrinimas. Ar išlaikys vaikas egzaminą, ar ne, jis vis tiek bus baigęs dešimt klasių. Be to, net užsiregistravęs į egzaminą dešimtokas gali persigalvoti ir į jį neateiti“, - tikino K.Jakštas.

Panašiai kalbėjo ir Jonavos J.Ralio vidurinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja Audronė Petrauskaitė. Ši ugdymo įstaiga Jonavoje laikoma viena geriausių. Iš 120 joje besimokančių dešimtokų egzaminų nelaikys tik 17.

Pasak A.Petrauskienės, žinių pasitikrinti nepanoro tie, kurie toliau neketina mokytis. Tuo tarpu būsimi vienuoliktokai šiuos „mažuosius egzaminus“ laiko.

„Šis žinių patikrinimas yra gera proga mokiniams pajusti egzamino dvasią. Juk, būdami abiturientai, jie vis tiek egzaminus laikys. O atėję į žinių patikrinimą dešimtoje klasėje vaikai savo akimis pamatys, kaip viskas vyksta“, - mano pedagogė.

Ji patikino: jei dešimtokai kurio nors egzamino ir neišlaikytų, tai vis tiek neturėtų įtakos vertinant jų pagrindinės mokyklos baigimo rezultatus.

„Tačiau bet kuriuo atveju žinių patikrinimas - tai vaikų pasirinkimas. Tegalime jiems patarti, kaip elgtis. Beje, ketinantys toliau mokytis dešimtokai pasitikrinti savo žinias nori ir patys“, - tikino A.Petrauskienė.

Jonavos savivaldybės švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyresnioji specialistė Danguolė Deikienė aiškino, kad dviejų Jonavos ugdymo įstaigų dešimtokai - Jaunimo mokyklos ir Suaugusiųjų švietimo centro - egzaminų apskritai nelaikys.

Tuo tarpu iš kitose Jonavos mokyklose besimokančių 832 dešimtokų į lietuvių kalbos žinių patikrinimą užsiregistravo 584, o matematikos - 585: bemaž visi užsiregistravę dešimtokai laikys ir vieną, ir kitą egzaminą.

„Manau, kad dešimtokai sprendė ne tik patys. Jie tarėsi ir su mokytojais, ir su tėvais, - sakė D.Deikienė. - Kad vaikai laiko šiuos egzaminus, man regis, yra suprantama. Juk jie dešimt metų krimto mokslus, o šis žinių patikrinimas - tarsi baigiamoji dalis. Ir patys moksleiviai nori pamatyti, ko išmoko, kaip bus įvertintos jų žinios. Juk šis vadinamasis egzaminas tam ir skirtas“.

Ar dešimtokų žinių patikrinimas turi prasmę? Ir kodėl neretai jiems nesuteikiama teisės rinktis?

Šiuos klausimus išgirdęs sostinėje esančios viešosios įstaigos Šiuolaikinės mokyklos centro (ŠMC) direktorius Vytis Buivydavičius tik atsiduso: „Mes gi jų neverčiame. Dešimtokai patys renkasi, laikyti tuos egzaminus ar ne. Bet nepasakysiu jokios naujienos: dėsninga, kad tą jų pasirinkimą nulemia šeima. Jei tėvai suinteresuoti, kad vaikas laikytų egzaminus, o dažniausiai taip ir būna, tuomet dešimtokas juos ir laiko. Jei tėvai atlaidesni - nelaiko“.

Penkioliktus metus skaičiuojančios privačios mokyklos vadovas yra pastebėjęs, kad pasitikrinti žinias dažniausiai nori nebūtinai tie, kurie gerai mokosi ir iš visų dėstomų dalykų gauna puikius pažymius. Dažniausiai egzaminus, kaip savotišką iššūkį, renkasi tie mokiniai, kurių pažymiai nėra patys geriausi, bet jie turi tam tikrų su būsima veikla susijusių norų.

Pasak V.Buivydavičiaus, dešimtos klasės egzaminai nėra toks didelis baubas, kaip neretam atrodo. Tai nėra ir dabartinių brandos egzaminų modelis - jie mokiniams apskritai esą neskausmingi.

Baigę dešimtą klasę mokiniai gauna pagrindinės mokyklos baigimo pažymėjimą. Jei mokinys išlaiko egzaminus, pažymėjimo apačioje atsiranda įrašas su pažymiais, kuriais įvertintos jo žinios. Jei egzaminai nebuvo laikomi, įrašo paprasčiausiai nėra.

O jei nėra įrašo, ar toks mokinys bus laukiamas kitoje mokslo įstaigoje? Vidurinėje mokykloje? Gimnazijoje, jei panorėtų į ją pereiti?

„Gal mano atsakymas į šį klausimą ką nors ir šokiruos, bet esu įsitikinęs, kad įvairūs mokslų baigimo pažymėjimai Lietuvoje per daug sureikšminti. Įrašas, kad egzaminai išlaikyti, ar pažymėjimas be įrašo dešimtokui dar nieko nelemia“, - įsitikinęs mokyklos vadovas.

Jo nuomone, daug svarbiau ne pažymiai, bet mokinio gebėjimas įvertinti situacijas, į kurias jis kasdien patenka.

O jei mokinys iš kitos mokyklos ateitų į ŠMC su dešimtos klasės baigimo pažymėjimu, kuriame nėra įrašo apie žinių patikrinimą, ar jis būtų priimtas?

„Kad ir į kokią klasę vaikas ateitų, pažiūrime ir į pažymius, bet tai nėra esminis kriterijus, pagal kurį sprendžiame, priimti jį ar ne, - teigė V.Buivydavičius. - Man daug svarbiau bendradarbiavimas su šeima ir vaiko gebėjimas įvykdyti įsipareigojimus“.

Direktorius sakė gerai žinąs ir tai, kad Lietuvoje daug vidurinių mokyklų, kurios į aukštesnes klases įsileidžia tik gerai besimokančius mokinius. Todėl be išlaikytų dešimtos klasės egzaminų į jas nepateksi.

Jei Agnei tektų vėl rinktis, laikyti dešimtos klasės egzaminus, ar ne, ji darytų tą patį: juos laikytų. Pernai baigusi Vilniaus S.Daukanto vidurinę mokyklą, devyniolikmetė puikiai prisimena, kad prieš trejus metus laikyti egzaminai kiekvieną privertė gerokai pasinervinti.

„Visi tų egzaminų bijojome. Gąsdino viskas: nežinomybė, rimtumas, oficialumas. Pavyzdžiui, įėjus į klasę prieš gimtosios kalbos egzaminą (vadinome jį kalbėjimo įskaita), reikėjo mandagiai pasisveikinti ir taisyklingai prisistatyti egzaminuotojams, nors viena jų buvo lietuvių kalbos mokytoja, mus mokiusi ištisus metus!“ - apie dešimtokus šokiravusią egzaminavimo tvarką pasakojo Agnė.

Ji žinojo, kad 10 klasės egzaminai nėra privalomi. Tačiau beveik visi klasės draugai jiems ruošėsi, ji - irgi.

„Norėjau patirti, kokia yra egzaminų laikymo tvarka: kaip jie apskritai vyksta ir ko derėtų tikėtis dvyliktoje klasėje“, - pasakojo devyniolikmetė.

Agnė pridūrė, kad ir jos mokykloje buvo dešimtokų, kurie egzaminų nelaikė. Vienas jų birželio pradžioje susirgo, ir nors galėjo vėliau egzaminus perlaikyti, to nepadarė. Keletas mokinių iš paralelinių klasių apskritai nėjo į egzaminus, nes, jų nuomone, tai tuščias reikalas.

Agnei dar dabar nesmagu prisiminti jaudulį, kurį kėlė egzaminų laukimas: virpulio įveikti dažnas neįstengė. Agnė pasakojo, jog buvo taip įsibaiminusi, kad nė nepajuto, kaip įėjo į egzaminų klasę kramtydama gumą.

„Nesuvokiau, kad žiaumoju, kol mokytoja nepaliepė išspjauti gumos. Tuomet griebiausi už galvos ir leptelėjau nesąmonę: „Man visai nervai nelaiko!“

Ir tą pačią sekundę suvokiau, kaip neleistinai nusišnekėjau: juk tai gimtosios kalbos egzaminas, kuriame svarbiausia - taisyklingai kalbėti“, - prisiminė pašnekovė.

Kalbant pasirinkta tema, jos burnoje žodžiai pynėsi. Šiaip ne taip išveblenusi tai, ką buvo iš anksto pasirengusi, ji suskubo atsisveikinti, egzaminuojančioms mokytojoms sukeldama šypseną.

Tačiau Agnė įžvelgė ir dešimtokų žinių patikrinimo privalumų: jis neišvengiamai tapo generaline brandos egzaminų repeticija.

Abiturientams jau buvo pažįstamas egzaminų vyksmo oficialumas, be to, ir elgsenos klaidų, kurias padarė dešimtoje klasėje, per pastaruosius egzaminus pavyko nepakartoti.

* Pernai pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimą (PUPP) buvo pasirinkę 91 proc. visų dešimtokų.

* Šiemet Lietuvos pagrindinio ugdymo mokyklose mokosi 52 304 dešimtokai. Iš jų PUPP pasirinko 44 213 mokinių (84 proc.).

Šaltinis: Nacionalinis egzaminų centras.

* Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo (PUPP) tikslas - įvertinti, ar mokinio žinios atitinka bendrųjų programų reikalavimus.

* Pagrindinio ugdymo programos baigiamosios klasės mokinys gali laisvai rinktis, kurio dalyko mokymosi laimėjimų patikrinime dalyvaus.

* Nuo 2003 metų PUPP yra neprivalomas. Šiais metais jį pasirinko 84 proc. visų dešimtokų.

* Šiemet balandį Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) kolegija pritarė PUPP ir brandos egzaminų tobulinimo 2008-2012 metais priemonių planui.

* Numatoma nuo 2009-ųjų įvesti privalomąjį PUPP dešimtokams. 2009 metais būtų tikrinami tik dviejų dalykų - lietuvių kalbos ir matematikos dešimtokų laimėjimai. Tautinių mažumų mokyklose - ir gimtosios kalbos, jeigu mokyklos taryba taip nuspręstų.

* 2012 metais atsirastų privalomasis informacinių technologijų ir dar vieno arba dviejų pasirenkamųjų dalykų (socialinių, gamtos mokslų, užsienio kalbų) PUPP.

* Planuojama, kad mokiniams, neišlaikiusiems PUPP, iki rugsėjo 1 dienos, paskutinę vasaros savaitę, būtų rengiama pakartotinė sesija.

* Jeigu mokinys neišlaikytų PUPP ir po pakartotinės sesijos, mokymąsi jis galėtų tęsti bendrojo lavinimo mokyklos išlyginamojoje klasėje arba profesinėje mokykloje.

* Estijoje ir Latvijoje žinių patikrinimas po 10 klasės yra privalomas. Neišlaikiusieji sesijos negali tęsti mokslo vidurinėje mokykloje.

* 2008 metais PUPP dar neprivalomas.

Šaltinis: ŠMM.

„Šiuo metu susiklosčiusi tokia padėtis: mokiniai, turėdami laisvę rinktis PUPP, kartu turi teisę ir jo nesirinkti. Be to, kai kuriose mokyklose net nevyksta PUPP, bet yra ir tokių mokyklų, kuriose prievarta verčiami eiti į PUPP visi silpnesnių gebėjimų mokiniai.

Apie jokį rezultatų apibendrinimą, kuris leistų pasakyti, koks dešimtokų pagrindinio ugdymo laimėjimų lygmuo, net negalime kalbėti. Savanoriškas arba atrankinis dalyvavimas PUPP mums suteikia neišsamią informaciją ir jos negalime taikyti kalbėdami apie visus Lietuvos dešimtokus, tai yra mokinius, baigusius pagrindinio ugdymo etapą“, - sakė Nacionalinio egzaminų centro egzaminų skyriaus vedėja Asta Ranonytė.

Jos nuomone, kitąmet turintis atsirasti privalomasis PUPP leistų objektyviai įvertinti mokinių, baigusių pagrindinio ugdymo programą, žinias ir gebėjimus. Be to, įgijus tokios informacijos, po 10 klasės per porą metų - iki brandos egzaminų įmanoma mokiniui suteikti reikiamos pagalbos.

„Privalomasis PUPP, kuris turėtų atsirasti kitąmet, nesukuria prielaidų socialinei atskirčiai, didesniam mokymosi krūviui ar mokinių, kurie turėtų mokytis vidurinėje mokykloje, atrankai“, - kalbėjo A.Ranonytė.

Įvedant privalomąjį PUPP, nenumatyta didinti esamų valandų skaičiaus, tenkančio kiekvienam mokymosi dalykui pagal pagrindinio ugdymo programą. Be to, privalomasis PUPP ir pačiam mokiniui suteiks galimybių objektyviai įvertinti savo žinias ir gebėjimus. Taip pat jis galės argumentuotai rinktis tolesnį mokymosi kursą, sieti savo pasirinkimą su būsima profesija.

„Tai taps ir psichologinio saugumo prielaida, nes adekvatus mokinio pasirinkimas lems jo turimų žinių, gebėjimų ir mokymosi kursui keliamų reikalavimų atitiktį“, - aiškino pašnekovė.

PUPP statuso kaita turėtų būti viena priemonių, didinančių mokinių paskatas mokytis. Taip pat privalomasis PUPP turėtų išsklaidyti ir socialinę įtampą, kurią kelia išorinis (tai daro svetimi pedagogai) žinių vertinimas ir kuri šiuo metu telkiasi ties brandos egzaminais.

Privalomasis PUPP neužkirs kelio viduriniam išsilavinimui įgyti. Mokiniai galės tęsti mokslus bendrojo lavinimo arba profesinėje mokykloje.

Jei PUPP užduočių nepavyktų įveikti, jiems bus suteikta galimybė tinkamai pasirengti išlyginamojoje klasėje ir tik po to pereiti į 11 klasę.