Socialinių tyrimų instituto Etninių tyrimų centro laikinojo vadovo,
sociologo Tado Leončiko teigimu, prielaidų, dėl kurių pastaruoju metu vis
intensyviau pasireiškia visuomenės baimė, neapykanta, kuri neretai įgyja ir
smurto pavidalą, yra daug.
„Jau keletą metų skustagalvių kultūra Lietuvoje augo, stiprėjo ir
plėtėsi, tai matė ne tik tuo besidomintys, bet ir jaunimas. Žiniasklaidoje
šiems reiškiniams taip pat skiriama daugiau dėmesio. Tad atgarsio
visuomenėje, baimių stiprėjimo buvo galima tikėtis“, - spaudos
konferencijoje pirmadienį kalbėjo sociologas.
Anot jo, Lietuvos visuomenės nepakantumas kitoms grupėms yra apskritai
santykinai aukštesnis nei kitose šalyse, o auganti socialinė nelygybė bei
didėjanti imigracija ateityje šias tendencijas tik dar labiau sustiprins.
„Visuomenėje matome augančią socialinę nelygybę. Visuomenė šios nelygybės
suvokti nepajėgia, ji neturi įgūdžių šio proceso analizuoti, dažnai
nepastebi, kad įvyksta. Tokiomis sąlygomis lengviau manipuliuoti visuomenės
baimėmis, susikuria palanki terpė rasizmui plisti“, - kalbėjo T.Leončikas.
Anot jo, auganti imigracija bei tendencija, kai vis dažniau neapykanta
nukreipiama į atvykėlius iš kitų šalių, grasina sukelti naują ksenofobijos
bangą.
„Iš vienos pusės matome stiprų lobizmą iš verslo pusės įsivežti pigią
darbo jėgą iš užsienio, iš kitos pusės matome visuomenės baimę dėl
atvykėlių, kas ir skatina rasistines, ksenofobines nuostatas“, - teigė
sociologas.
Pasak jo, kovojant su rasizmu labai svarbi tinkama teisinė bazė, bausmių
politika, nes „tokiu būdu visuomenė parodo savo normas, nubrėžia leistinas
ribas“.
Generalinės prokuratūros Specialiųjų tyrimų skyriaus vyriausiojo
prokuroro Rimvydo Valentukevičiaus teigimu, tokio pobūdžio nusikaltimams
taikoma teisinė bazė yra pakankamai gera, tačiau vis dar egzistuoja teisės
aktų taikymo problema.
„Tai susiję su policijos pareigūnų suvokimu, mokėjimu suprasti, įžvelgti
rasistinio, diskriminacinio pobūdžio veikų požymius ir priimti atitinkamus
sprendimus“, - spaudos konferencijoje kalbėjo R.Valentukevičius.
Anot jo, 2003-2008 metais dėl neapykantos kurstymo prieš kitos rasės,
tautybės, etninės, religinės grupės ar netradicinės socialinės orientacijos
asmenis pradėta 110 teisminių tyrimų. Absoliuti jų dauguma - dėl komentarų
internetinės žiniasklaidos priemonėse, keliolika tyrimų pradėta dėl
nusikalstamų veikų viešajame gyvenime.
R.Valentukevičiaus teigimu, per pastaruosius trejus metus dėl rasinės,
religinės neapykantos kurstymo nuteisti 25 asmenys, vienam nepilnamečiui
paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, dvi bylos dar neišnagrinėtos.
Prokuroras taip pat pripažįsta, jog daugelis tokių nusikaltimų į
teisėsaugos akiratį nepatenka ir lieka neišaiškinti, už kitus, neįžvelgus
rasistinių motyvų, baudžiama kaip už chuliganizmą.
Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktoriaus Henriko Mickevičiaus
manymu, visuomenėje auganti ksenofobija rodo demokratijos irimą.
„Demokratija yra pliuralistinė visuomenė, ji remiasi bet kokio
kitoniškumo pripažinimu, tolerancija, pagarba žmogaus teisėms. Tokie
reiškiniai kaip rasizmas, ksenofobija, rodo jos irimą iš vidaus“, - teigė
H.Mickevičius.
Apie rasizmo bei netolerancijos keliamus pavojus Lietuvoje prabilta po
to, kai kovo 11-ąją sostinės Gedimino prospektu pražygiavo skustagalvių
kolona, skanduojanti „Lietuva lietuviams“, o balandį Vilniaus centre buvo
užpulta tamsiaodė popdainininkė Berneen.