Jis stybčiojo ant polderio pylimo, kuriuo nuo Uostadvario kelias veda link Atmatos žiočių. „Jei būtų buvusi prietema, būčiau pilkai rusvą paukštį suvažinėjęs“, - susirūpinęs pasakojo Šilutės urėdo pavaduotojas 42 metų Arūnas Skirbutas.
Jis su šešiolikmečiu sūnumi Tomu ir draugu 54-erių Liutauru Leoniku kelionę į meškeriojimo vietas laikinai nutraukė. Pabandė paukštį pavyti šalin, bet jis blaškėsi sparnais, kniubo ir niekaip nepakilo. Buvo matyti, kad jūriniam ereliui stinga jėgų visu pločiu ir ilgiu išskleisti sparnus. Gal buvo išnarinti, gal sužeisti.
„Nutarėme paukštį pagauti ir perduoti gamtosaugininkams, kol netapo eismo įvykio auka ar plėšrūno grobiu“, - sakė miškininkas A.Skirbutas.
Jis paskambino Rusnėje gyvenančiam Nemuno deltos regioninio parko (NDPR) ekologui Robertui Kubiliui, šis minčiai pritarė. Pažadėjo atvykti su tinkama dėže paukščio transportavimui .
Erelis jį gaudžiusių vyrų neprisileido, gynėsi sparnais ir snapu. „Bijojom jį užvaikyti, tad Liutauras metė jam ant galvos savo plačiakraštę kepurę, paukštis susigūžė, tada jį ir paėmėmė“, - pasakojo A.Skirbutas.
R.Kubilius atvyko, visi atsargiai įkėlė sparnuotį į bagažinę. Gamtininkas telefonu paprašė gyvūnų globos draugijos pirmininkės Aidos Radvilavičienės prieglobsčio paukščiui. Ši moteris Sausgalvių kaime turi sodybą, kurioje su savo vaikais nuo 2003 metų privačia iniciatyva globoja paukščius, šunis, kates, kitus gyvūnus. Valdiškų gyvūnų globos namų ar bent karantino patalpos Šilutės savivaldybė neturi. Už paslaugas geraširdei A.Radvilavičienei niekas nemoka.
Jūrinis erelis į jos rankas pakliuvo pirmą kartą. „Turiu erdvų dengtą gardą, jame ir slaugysiu karališkąjį paukštį. Rytoj pakviesiu veterinarą, gal jam paaiškės, kas ereliui nutiko. Aš jokių traumų ant jo kūno nematau“, - apžiūrėjusi globotinį, R.Kubiliui tvirtino A.Radvilavičienė.
Tik vienoje pilvo vietoje lyg būtų pūkų išpešta. „Gal kliudė šratas, juk Rusnėje pyška šūviai į paukščius ir neva moksliniais tikslais“, - spėliojo vyrai.
Prieš keletą metų A.Radvilavičienė buvo pirma ir vienintelė, kuri ėmėsi gydyti garsiojo gandrašaudžio muitininko sužalotus paukščius. Po to žmonės jai vežė plunksnuotus ligonius iš visos Lietuvos. Pernai per didžiąsias liepos liūtis iš gandralizdžių iškritę aštuoni jaunikliai atsidūrė tame pačiame garde, kur dabar tupi erelis. Tik išgyveno ne visi.
Jūrinio erelio negyvą kūną užpernai ant kelio netoli elektros linijos aptiko Ventės rago ornitologas Vytautas Jusys. Paukščio žūties priežastys liko nežinomos - gal srovė užmušė, gal liga ar senatvė pakirto.
Jūrinis erelis (lot.Haliaeetus albicilla) – stambus suopių pošeimiui priklausantis paukštis iš vanaginių būrio. Tai didžiausias iš Lietuvos plėšriųjų paukščių. Jo kūno ilgis - 70-92 cm. Išskėstų sparnų ilgis - 2 - 2,45 metro. Patinų svoris 3,5 – 5 kg, patelių – 4 – 7 kg. Gyvena 20 metų.
Tai retas paukštis visoje Europoje (išskyrus Skandinavijos šalis), nors jų populiacija paskutiniu metu daugelyje šalių atsistato.Norvegijoje jau randama 2000 – 2500 perinčių porų. Deda 2 kiaušinius. Peri 34-46 dienas. Minta žuvimis, vandens ir kitais paukščiais. Gyvena uolėtose vietose prie jūrų pakrančių ar miškingose vietose prie didesnių vandens telkinių, upių, ežerų.
Rūšis įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą.