Kalbą sakęs Sąjūdžio garbės
pirmininkas Vytautas Landsbergis kvietė keistis ir imtis darbo, kad
„sąžinių tuštėjimo metas“ baigtųsi.
Politikas taip pat sakė, kad Sąjūdis
ketina kelti savo kandidatus Seimo rinkimuose, pranešė Lietuvos radijas.
Visuomeninė organizacija, prieš 20
metų – 1988-ųjų birželio 3-ąją – pradėjusi kovą už
Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą, dabar vienija apie 3 tūkst.
narių, praneša Lietuvos radijas.
Susirinkusiuosius į suvažiavimą
pasveikino kardinolas Audrys Juozas Bačkis. Tarp garbės svečių –
ir generolas Jonas Kronkaitis, Sąjūdžio veteranas Bronius
Genzelis, Tėvynės sąjungos pirmininkas Andrius Kubilius, keli
Seimo nariai.
Suvažiavimo dalyviai ne tik prisiminė
Sąjūdžio įsikūrimą ir jo nueitą kelią, bet ir aptarė
aktualias šių dienų problemas.
Sąjūdžio garbės pirmininkas
europarlamentaras Vytautas Landsbergis su ironija ir su nuoskauda
apžvelgė Lietuvos nueitą kelią, nepasiektus tikslus, politikų
klaidas, nesantaiką tarp žmonių, vertybių nebuvimą.
Gausių plojimų sulaukė profesoriaus
mintis, kad geresnis gyvenimas ateis tik tada, kai lietuviai bus
geresni, todėl pasiūlė keistis ir imtis darbo, kad „sąžinių
tuštėjimo metas“ baigtųsi.
Sąjūdžio tarybos pirmininkas Rytas
Kupčinskas kaip didžiausią šios dienos skaudulį įvardijo
infliaciją ir dėl to sunkėjantį žmonių gyvenimą. Kritikos
kliuvo teismų sistemai, nuo žmonių nutolusiai valdžiai, švietimo,
sveikatos reformoms. O į daugelio klausimą, ar Sąjūdis
reikalingas šiandien, atsakė, kad Sąjūdis yra nuolatinis tautos
judėjimas.
Suvažiavimo dalyviai taip pat svarstys
rezoliuciją dėl politinės ir ekonominės situacijos šalyje,
kritikos sulaukusios žemės reformos, teismų sistemos
reorganizavimo, Lietuvos istorijos faktų iškraipymo ir kitų
aktualių klausimų.
Suvažiavimas baigsis M. Katiliškio
spektakliu „Paskendusi vasara“.
Lietuvos Sąjūdžio įsikūrimo data
laikoma 1988-ųjų birželio 3 d., kuomet Vilniaus mokslų akademijos
salėje susirinkę 500 mokslininkų, intelektualų ir visuomenės
veikėjų išrinko 35 žmonių iniciatyvinę grupę.
Steigiamasis Sąjūdžio suvažiavimas
įvyko tų pačių spalio pabaigoje.
Iš pradžių Sąjūdis deklaravo
kultūrinio atgimimo, demokratizavimo ir ekonominio savarankiškumo
siekius.
Vėliau užėmė savarankišką
politinę poziciją ir 1989-ųjų vasario 16-ąją viešai deklaravo,
kad judėjimo pagrindinis siekis yra nepriklausomos Lietuvos
atkūrimas.
Būtent Sąjūdžio deputatų balsai
Aukščiausioje Taryboje nulėmė Nepriklausomos valstybės atkūrimo
akto priėmimą 1990-ųjų kovo 11-ąją.