Daugiabutį linksmina paukščių choras

Iš vieno Ramygalos gatvės daugiabučio be perstojo sklinda paukščių giesmės. Ypač glosto ausį melodingos lakštingalos trelės ir strazdo švilpavimai.

Pirmą kartą pro šį namą einantys žmonės kraipo iš nuostabos galvas ir akimis veltui ieško medžio, kuriame turėtų būti įsikūrę skardžiabalsiai dainininkai.

Kad ir kiek besidairytų praeiviai, aplinkui nėra nei parko, nei sodo, nei jokio didesnio medžio.

Įvairiatonis giesmininkų koncertas sklinda iš 67 metų Janinos Inčiūrienės buto.

Pensininkė savo namuose laiko 33 skardžiabalses kanarėles, vieną lakštingalą ir vieną strazdą.

Be sparnuočių, gamtos mylėtojos bute dar gyvena gausybė įvairių rūšių dekoratyvinių žuvų, driežai, šamas ir vėžlys.

J.Inčiūrienė didelę gyvūnų armiją standartinio penkiaaukščio bute įkurdino prieš 30 metų.

Pasak moters, dėl jos augintinių kaimynai nė karto nesiskundė, atvirkščiai - žmonės sustoja po langais paklausyti paukštelių giesmių.

Atėję santechnikai ar dujininkai šeimininkės prašo leisti paprasčiausiai pasėdėti keliolika minučių ir pasigrožėti jos gyvuoju gamtos kampeliu.

J.Inčiūrienės butas atrodo kitaip nei įprasta.

Visa siauro koridoriaus siena išpiešta beržais, kambario sieną puošia nuo laiko pablukęs beržyno fototapetas, ant jo kabo religinio siužeto medžio raižiniai, aliejiniais dažais tapyti peizažai. Visa tai - J.Inčiūrienės, ilgametės tautodailininkės, kūryba.

Kambario kampe sukrauta dar spaustuvės dažais kvepiančių knygų rietuvė. Tai J.Inčiūrienės kūrybos vaisius: pernai išleista pirmoji knyga apie įvairius keistus gyvenimo nuotykius.

Visur kitur, kur tik žvilgsnis sustoja klaidžiojant po patalpas, karaliauja vešlios gėlės, akvariumai ir paukščių narveliai.

Akvariumai išpuošti pagal šeimininkės skonį: viename įdėtas keramikinis namelis, kitame panardinta plastmasinių ramunių puokštelė, užklijuotas vitražinis lipdukas. Kai kuriuose akvariumuose vietoje gyvų augalų plūduriuoja dirbtinės žolės.

Didžiulis šamas apgyvendintas ne stikliniame, o plastmasiniame inde. Drabužiams skalbti skirtame dubenyje pridėta didokų lauko akmenų, įtaisytas apšvietimas, kad žuviai būtų patogu.

Dukra, žentas, sūnus ir marti dažnai J.Inčiūrienei lauktuvių atveža po kokį gražų akmenį.

Dar viena keista dėžė su polietileno plėvele aptrauktais šonais ir viduje šviečiančia lempa stovi šalia televizoriaus. Tai dieninis vėžlio Nindzės būstas. Kiekvieną naktį J.Inčiūrienė vėžlį neša į vonią ir iki ryto laiko vandenyje.

Nindzė sparčiai auga. Prieš 5 metus J.Inčiūrienė roplį gavo kaip gimtadienio dovaną, vėžlys tada tebuvo vieno cento monetos dydžio. Dabar jo kiautas yra beveik dviejų delnų ilgio.

Du buto balkonai paversti paukščių valdomis. Įstiklintuose balkonuose sumeistrauti dideli kanarėlių narvai. Nuo žemės iki lubų kanarėlių narvelių prikrauta ir šalia svetainės esančiame kambariuke, kurio langai susisiekia su balkonu.

Langų stiklai išimti, vietoje jų įdėtas retas tinklas, kad kanarėlės negalėtų įskristi į kambarį.

Balti, geltoni, oranžiniai, mėlyni paukštukai įvairiais balsais tarsi kalbina šeimininkę vos jai pasirodžius.

J.Inčiūrienė iš po fotelio traukia dėželes ir rodo, kokio maisto paukšteliams prikaupia per vasarą. Vienos dėželės pilnos įvairiausių laukų gėlių ir augalų sėklų, kitos prikrautos nedidukių džiovintų žolių šluotelių.

Kanarėlės apgyvendintos ne tik balkone ir kambariuose stovinčiuose narveliuose. J.Inčiūrienė mylimiems paukščiams atidavė ir virtuvę. Įstiklintose sieninėse spintelėse moteris laiko ne maistą ir indus, jose straksi ir čiulba mėlynaplunksnės kanarėlės.

Kitame balkone įtaisytas nuo kambario lango stiklu atskirtas narvas, jame tupi tikra lakštingala ir strazdas. Šie giesmininkai pas J.Inčiūrienę gyvena jau ketverius metus.

Abu juos moteris leisgyvius rado sode, parsinešė namo, girdė pipete, į snapelius maistą dėjo rankomis. Sparnuočiai atkuto, priprato prie gelbėtojos ir ją džiugina nuostabiomis giesmėmis.

„Seniau vyras būdavo prieš kiekvieną naują paukštuką, bet per 50 vedybinio gyvenimo metų priprato ir dabar ranka moja į naujų gyvių atsiradimą.

Dabar jis net padeda paukščius prižiūrėti, kasdien eina į pievas žolių parnešti, paukštelių girdyklas pripildo“, - paklausta, kaip sutuoktinis pakenčia tokį gyvenimo būdą, šypsodamasi aiškina egzotiško kampelio šeimininkė.

J.Inčiūrienė pagal profesiją - gėlininkė, yra baigusi Vilniaus žemės ūkio technikumą. Ištekėjo vos sulaukusi aštuoniolikos. Šį rudenį pora švęs auksinį vestuvių jubiliejų.

Kai jaunavedžiai gavo dviejų kambarių butą Nevėžio gatvėje, J.Inčiūrienė vyrui pareiškė, kad valdžia pasielgė neteisingai: tiek daug žmonių išvis būsto neturi, tad jiems būtų užtekę ir vieno kambario. Galima sakyti, vienas kambarys yra kaip ir atliekamas.

Per kelias dienas jaunoji žmona naują dažais kvepiantį kambarį pavertė miško aikštele. Prisitempė kelmų, samanų, šakų, į vaikiškas voneles pripylė vandens, jose užveisė vijūnų ir taip daugiaaukštyje sukūrė terariumo ir alpinariumo hibridą.

Vėliau, kai šeima persikraustė į erdvesnį būstą Ramygalos gatvėje, namuose atsirado paukščių karalija.

Paklausta, kam bute reikia laikyti šitiek gyvių ir iš kur tokia meilė sparnuočiams, J.Inčiūrienė tik šypsosi.

Kiek atsimena, ją visada domino gyvūnijos pasaulis, norėjosi puoselėti aplinką, auginti gėles.

„Matyt, taip jau Dievo duota, jaučiu aš juos širdimi, man taip reikia. Atrodo, kad gyvūnai mane irgi labai jaučia. Gamtoje viskas susiję, tik žmonės prieš daug ką užsimerkia“, - sako moteris.

J.Inčiūrienė papasakoja neįtikėtiną atsitikimą. Prieš 5 metus moteriai buvo diagnozuota trečia vėžio stadija, sunkiai susirgo ir jos vyras.

Abu sutuoktiniai atsigulė į ligoninę.

Paukščių ir žuvų ūkį apsiėmė prižiūrėti marti ir sūnus.

Kai moteris grįžo iš ligoninės ir po kelių savaičių ruošėsi dar kartą gultis tolimesnėms procedūroms, sūnus pasakė, jog kanarėlės ir žuvys - dar pusė bėdos, jis kaip nors ištvers jas prižiūrėdamas, bet dviejų fazanų, kuriuos J.Inčiūrienė laikė balkone, teigė nė už ką nebeganysiantis.

„Martelė mano labai gera, bet supratau, kad negaliu dirbantiems žmonėms įtaisyti katorgos, jiems ir taip rūpesčių sočiai.

Tai sutariau, kad fazanus priglaus gamtininkų stotis“, - prisiminė J.Inčiūrienė.

Tą vakarą, kai turėjo paukščius išgabenti, J.Inčiūrienė gražuolį numylėtinį paskutinį kartą paėmė į glėbį, glostė ir aiškino, kad privalo atsisveikinti.

„Staiga pajutau, kad paukščio širdis ne taip plaka, keistai trūkčioja. Dunktelėjo ji dar porą kartų ir nurimo, fazano galva nusviro, pajutau, kad kojos vėsta. Paukštis mano glėby mirė“, - net dabar graudinosi pašnekovė.

Apsipylusi ašaromis ji paskambino gamtininkų stoties vadovei Reginai Kliminskienei.

Ši labai nenustebo, prisiminė kitą panašų atvejį, kai sunkiai operacijai ruošdamasi papūgos šeimininkė susiruošė paukštį atiduoti į gamtininkų stotį. Prieš pat išvažiuojant iš namų papūga šeimininkės rankose nugaišo - trūko širdis.

Vaikystėje J.Inčiūrienė buvo įsikalusi į galvą, kad nori tapti vienuole. Kartu galvoje šmėsčiojo ir kitas noras - būtinai įsivaikinti mergaitę, vardu Danutė.

Dabar moteris spėja, kad toks noras kilo matant tėvų pavyzdį - jie priglaudė ir išaugino tris našlaičius.

Moteris sako visada buvusi labai jautri sapnams, per juos pamatydavo daug vėliau iš tiesų nutikusių dalykų.

Prieš penkis dešimtmečius, vos ištekėjusi, J.Inčiūrienė įgyvendino sapnuose persekiojusią viziją: iš vaikų namų paėmė auginti mergaitę Danutę. Trejus metus augino ir dar vieną vaikų namų auklėtinę Reginą.

„Jos ištekėjo, susilaukė savo vaikų. Danutė dabar gyvena užsienyje, kai susitinkame, pasikalbame. Labai gaila, bet, matyt, genai daro savo - mergaitės pasuko kitokiais keliais nei mūsų šeimai priimtina“, - daugiau apie augintinę nenorėjo kalbėti moteris.

J.Inčiūrienės sūnus ir dukra didelės meilės motinos augintiniams nejaučia. Dukra J.Inčiūrienės paukštelius vadindavo varnomis.

Motina vaikų nevertė rūpintis savo augalija ir gyvūnija, net neprileisdavo nė vieno prie paukštelių priežiūros.

„Mano vaikai turi geras ir gamtai jautrias širdis, tik myli kitokius gyvūnus: augina šunis ir kates“, - geraširdiškai juokiasi moteris.

Neseniai J.Inčiūrienę pralinksmino ir paguodė anūko žodžiai: „Močiute, jei tu numirsi, aš vis tiek ateisiu tavo paukštelių pamaitinti“.