Moteris Lietuvos teismų prašo nepripažinti Vokietijos teismo sprendimo
dalies, kuria mažametės tėvui buvo priskirta globa, o motina įpareigota
vaiką grąžinti į Vokietiją.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nusprendęs kreiptis į Europos
teisingumo teismą, prašydamas priimti prejudicinį sprendimą ir išaiškinti
Europos Sąjungos teisės normas L.Rinau perdavimo į Vokietiją byloje.
Civilinės bylos nagrinėjimas iki sprendimo gavimo sustabdytas. Tai
reiškia, kad mažametė L.Rinau laikinai palikta Lietuvoje.
Ministras išdėstė numatomas Lietuvos pozicijos kryptis bei principines
nuostatas minėtoje byloje, pirmadienį pranešė Teisingumo ministerija.
Pasak pranešimo, esminis klausimas - šiuo metu yra du vykdytini teismo
sprendimai (Lietuvos ir Vokietijos dėl vaiko grąžinimo į kilmės valstybę -
Vokietiją.
Pažymėta, kad Tarybos reglamentas dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų,
susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo
nereguliuoja situacijos, kai dėl to paties klausimo priimti du teismo
sprendimai.
Atsižvelgiant į tai, buvo pateiktas pasiūlymas palaikyti Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo iškeltą abejonę dėl Vokietijos teismo jurisdikcijos
vaiko grąžinimo byloje. Tačiau kartu pažymėta, kad Reglamento nuostatos ir
valstybių narių teisminio bendradarbiavimo, teismo sprendimų ir savitarpio
pripažinimo, teismų abipusio pasitikėjimo principai reikalauja, kad Lietuva
tiesiogiai pripažintų kilmės valstybės (Vokietijos) teismo sprendimą ir
vykdytų be jokios galimybės ginčyti jo pripažinimą.
Dėl dukters I.Rinau kovoja porą metų. Oranienburgo teismas 2007 metų
birželio 20 dienos sprendimu nutraukė I.Rinau ir Vokietijos piliečio
Michaelio Rinau santuoką. Po skyrybų tėvui priskirta dukters globa, todėl
Lietuvoje buvusi motina buvo įpareigota parvežti ir palikti vaiką tėvo
globai.
Oranienburgo teismo sprendimą I.Rinau buvo apskundusi Brandenburgo Žemės
Aukščiausiajam Teismui, tačiau šis paliko galioti ankstesnį Oranienburgo
teismo sprendimą, kad mergaitė turi būti atiduota šioje šalyje gyvenančiam
tėvui 38 metų M.Rinau, nors jis dukters neaugino, o ši kalba tik
lietuviškai.
Šeimos problemoms iškilus į viešumą, Lietuvoje kilo skandalas -
politikai, teisininkai ėmė aiškintis, ar vaiko interesams valdininkai
atstovavo deramai. Seimo Žmogaus teisių komitetas (ŽTK) nusprendė, jog
Lietuvos vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos išvada, kad Luisa gali
būti grąžinta į savo kilmės šalį Vokietiją, pas jos tėvą, buvo netinkamai
suformuluota ir padarė žalą vaiko interesams.
Mažosios Luisos Rinau gynėjai Vokietijos ambasados atstovams yra įteikę
peticijos ,,Už Luisą“ parašų paketą, skirtą Vokietijos nepaprastajam ir
įgaliotajam ambasadoriui Lietuvoje Volkeriui Heinsbergui.
Visuomenė jautriai reagavo į motinos norą auginti savo dukrą -
internetinėje erdvėje platinamą peticiją ,,Netylėk“ pasirašė tūkstančiai
vyrų ir moterų.