- Ar galėjo nebūti birželio 3-iosios ir Sąjūdžio? Juk jūsų ir kitų, atrodytų, taip neseniai buvusių įvykių dalyvių prisiminimai – tarsi pasakojimai apie balansavimą ant įtempto istorijos lyno.
- Permainų negalėjo nebūti. Tikrovė, kurioje gyvenome, buvo visiškai supuvusi. Visiems buvo akivaizdu, kad taip toliau būti negali. Tačiau ši istorinė būtinybė iš tiesų galėjo įsikūnyti įvairiais pavidalais.
Juk prieš birželio 3-iają buvo birželio 2-oji – susitikimas Verkiuose, Mokslininkų rūmuose. Ten dar buvo kalbama apie tai, kaip įveikti biurokratiją.
Tačiau svarbiausias dalykas jau tuomet pleveno ore – visuomenė turi sukurti kažkokį atskirą nuo valdžios, šalia jos ir prieš ją veikiantį darinį.
Ir čia mane prie sienos prispaudžia jaunimo būrys ir klausia: „Tai ką, rytoj sukuriam tą grupę?“ Gerai, kad prie manęs priėjo J.Minkevičius, po to S.Lapienis, kurie pranešė apie kitą dieną Mokslų akademijoje vyksiantį susitikimą.
Gerai, kad nutarėme įsikurti kitą dieną. Jei būtume tą grupę įkūrę birželio 2-ają, tai jau nebūtų buvęs Sąjūdis, o kažkas kita.
- Kokia atmosfera tvyrojo Mokslų akademijoje?
- Baimės nebuvo. Daugelis mūsų partizanų lavonus patvoriuose matėme, skaitėme A.Solženicyną, buvome R.Kalantos amžininkai. Aišku, saugumas buvo operatyviai ir išsamiai informuojamas, viską stebėjo, valdžia stengėsi viską užgniaužti.
Tik neseniai sužinojau, kad E.Vilkas (akademikas, ką tik miręs. – Red.), kuris vedė tą posėdį, ilgai derėjosi su Centro komitetu. Jam buvo griežtai pasakyta, kad viskas turi vykti tik pagal scenarijų – diskusijos apie konstituciją. Todėl dabar aišku, kodėl E.Vilkas tuomet blaškėsi.
Prezidiume sėdėjo penki valdžios atsiųsti akademikai, o žmonės atėjo įkurti Sąjūdžio.
Tad išėjo visiškas chaosas.
Mūsų uždavinys ir buvo kuo labiau visus iškankinti, kad valdžios atsiųstieji, galutinai pervargę, nespėtų mobilizuotis lemtingu momentu. Pirmiausia bando A.Medalinskas, po to – A.Skučas ir pagaliau lyg taranas viską pralaužė Z.Vaišvila.
- Ką galėtumėte pasakyti apie vis dažniau skambančius teiginius, kad Sąjūdis, kaip ir „perestroika“, buvo KGB projektas?
- Tai, kad tuometė sovietų valdžia sumanė „perestroiką“, norėdama tapti naujaisiais kapitalistais, neabejotina.
Tačiau jie nesuvaldė nacionalinių judėjimų. Bolševikai niekada iki galo nesuprato, kokia tai jėga.
Kategoriškai atmetu tai, kad Sąjūdis buvo KGB projektas.
Tai, kad jis nebuvo įkurtas valdžios užsakymu, rodo ir egzekucija E.Vilkui po birželio 3-iosios – norėta jį išmesti iš akademijos.
- Kodėl visuomenėje šiandien tiek daug pykčio ant Sąjūdžio, kodėl populiarūs tokie mitai apie jį?
- Žmonės susvetimėję, susipriešinę, susitraukę į glaudžiai uždarytus savo narvelius. O Sąjūdis yra socialinio solidarumo pavyzdys. Didžiajai daliai visuomenės bet koks bendrumas dabar – nepriimtinas.
Štai šiuo pykčiu, kaltinimais ir mėginama pagrįsti, kad tokių dalykų apskritai nebūna. Žmonėms visada nepatinka tiesa.
Taip, Lietuvoje buvo tiek daug KGB agentų, kad ir Sąjūdžio gretose buvo žmonių, kurie vienaip arba kitaip buvo su ta struktūra susiję. KGB mėgino naudotis Sąjūdžiu, juo manipuliuoti per šiuos žmones.
- Gal galite paminėti vieną kitą pavardę?
- Ne, aš tai atskleisiu tik po mirties.
- Kaip vertinate šiandienį Sąjūdį?
- Dabartinis Sąjūdis su anuo Sąjūdžiu nieko bendra neturi. Beliko vardas.