Ispanijoje, Almerijos regione, įsikūrę Daiva ir Antanas Jurgeliai nusprendė imtis emigrantams kol kas neįprastos veiklos.
Paklausę vieno pažįstamo ispano patarimo, sutuoktiniai prieš metus išsinuomojo beveik 1 hektaro ploto šiltnamių, kuriuose augina pupeles.
Almerijoje šiltnamiai yra vienas svarbiausių verslų. Ūkininkai čia augina pomidorus, agurkus, arbūzus, melionus ir kitas kultūras. Didžioji dalis užauginto derliaus eksportuojama į įvairias pasaulio šalis, tarp jų – ir į Lietuvą.
Nuomotis – geriau nei pirkti
Mažeikiškis A.Jurgelis į Ispaniją atvyko 2000-aisiais, po kelių mėnesių atvažiavo ir žmona.
A.Jurgelis vos tik atvykęs įsidarbino statybose – jis prižiūri kranus.
Šį darbą 48 metų vyras dirba iki šiol.
„Tik žmona ūkininkė“, – juokiasi jis. Tiesa, jis pats savaitgaliais irgi dirba savo šiltnamiuose.
Į vieną šiltnamį tenka važiuoti apie 8 kilometrus, į kitą – apie 20 kilometrų.
Anot A.Jurgelio, nuomotis šiltnamius labiau apsimoka nei pirkti: „Sename šiltnamyje už vieną kvadratinį metrą moki 1 eurą (3,45 lito) per metus, o naujame – 2 eurus (apie 7 litus).
Seną nuomotis labiau apsimoka – truputį paremontuoji, ir viskas gerai“.
Tuo tarpu pirkti šiltnamį neapsimoka. Už 3 tūkst. kvadratinių metrų šiltnamį tektų sumokėti 130 tūkst. eurų (apie 448,9 tūkst. litų).
Šeima prasimaitina iš ūkio
Buvę mažeikiškiai, užsiimdami žemės ūkiu, gali išlaikyti šeimą ir normaliai gyventi.
„O ar Lietuvoje ūkininkas gali pragyventi iš hektaro žemės?“ – klausė A.Jurgelis.
Ispanijoje vieno hektaro ploto šiltnamyje auginant daržoves per metus galima gauti apie 60 tūkst. eurų (207 tūkst. litų) pajamų. Maždaug tiek ir gauna lietuviai.
Per metus jie nuima tris pupelių derlius – iš viso 30 tonų. Už kilogramą pupelių jie gauna po 2 eurus (apie 7 litus).
„Aš Lietuvoje iš vieno hektaro niekaip negaučiau tokių pajamų“, – kalbėjo A.Jurgelis.
Tiesa, iš 60 tūkst. eurų dar reikia išskaičiuoti 8 tūkst. eurų (27,6 tūkst. litų) šiltnamių nuomai, dar apie 6 tūkst. eurų (20,7 tūkst. litų) – darbininkų algoms.
Neskuba įdarbinti tautiečių
Pasak 41 metų D.Jurgelienės, vyras ir būsimas žentas šiltnamiuose talkina savaitgaliais, o kitomis dienomis padeda samdomi darbininkai.
Beje, į Ispaniją atvykę lietuviai dirbti šiltnamiuose nesiveržia. Šis darbas populiaresnis tarp atvykėlių iš kitų šalių.
Pupelių šiltnamiuose darbas yra gana švarus, palyginti su tais šiltnamiais, kuriuose auga pomidorai.
„Kai pirmą kartą draugo ispano šiltnamyje pamačiau pupeles skinančias moteris, kurios buvo su skrybėlaitėmis, paklausiau: gal komisija pas tave? O jis paaiškino, kad tai jo darbuotojos“, – pasakojo A.Jurgelis.
Patys valgo pupeles
Lietuviai ne tik parduoda savo užaugintą produkciją, bet ir patys ją noriai valgo. Pasak D.Jurgelienės, kai pats augini daržoves, žinai, ką valgai.
Beje, nors Jurgeliai stengiasi, kad jų produktai būtų ekologiški, jie negali pasinaudoti šiam tikslui skiriama Europos Sąjungos parama, nes gyvena Ispanijoje, o ne Lietuvoje.
Tačiau, išgyvenę dešimt metų Ispanijoje, lietuviai galės pretenduoti į ispanišką pensiją.
Dabar ji yra apie 650 eurų per mėnesį (2244 litai), bet netrukus ją ketinama kelti iki beveik 800 eurų (2762 litų).
Galima auginti ir Lietuvoje
A.Jurgelis tikino, kad panšiu verslu būtų galima užsiimti ir Lietuvoje: „Bent vasaros metu vieną tokių pupelių derlių drąsiai galima gauti“.
Šioms pupelėms pakanka 25 laipsnių šilumos.
„Pasidarysime sau konkurenciją“, – juokavo A.Jurgelis ir prasitarė, kad šias pupeles noriai superka vokiečiai.
Vis dėlto Jurgeliai savo ūkį ketina plėsti ne Lietuvoje, o Ispanijoje. Čia jie ruošiasi išsinuomoti dar hektarą šiltnamių.