Pasak „Kauno dienos“, tautos išrinktieji teisinasi, kad šiuo klausimu iki
šiol nesutariama, o įstatymo priėmimu suinteresuoti lenkai laido negražias
užuominas.
Lenkijos Seimo pirmininko pavaduotojas Jaroslawas Kalinowskis lenkų
žiniasklaidai prasitarė, esą mūsų šalies politikai elektros tilto tiesimą
bando paspartinti šantažu.
Tiesa, vėliau parlamentaras tikino negalintis nei patvirtinti, nei
paneigti, kad toks siūlymas buvo. Tačiau jis pridūrė, kad Lenkija sutiko
tiesti elektros tiltą, o dabar laukia atsakomojo Lietuvos žingsnio lenkų
mažumos klausimu. Pasak J.Kalinowskio, kalbama, kad būtų užtikrinta, jog
lenkų jaunimas galės mokytis gimtąja kalba, vardai ir pavardės lietuviškuose
dokumentuose ir gatvių pavadinimai bus rašomi lenkų kalba.
Apie tai paskelbus Lenkijos spaudai, Lietuvos politikai suskubo neigti
strateginiams partneriams siūlę tokį sandorį.
Teisės dokumentuose vardus ir pavardes rašyti originalo kalba lenkų
tautinė mažuma Lietuvoje siekia jau daugiau nei dešimt metų. Įvairiuose
susitikimuose su lenkų atstovais Lietuvos politikai seniai žada, kad į jų
siekį bus atsižvelgta, tačiau realių veiksmų imtis neskuba.
Lietuvos lenkų lyderis Valdemaras Tomaševskis tvirtino neturintis
supratimo, kodėl teisės akto projektas nė karto nesvarstytas Seime.
Seimo pirmininkas Česlovas Juršėnas sakė, kad svarstyti dokumento
parlamentarai nesiėmė, nes vis dar ginčijasi. „Vieni Seimo nariai mano, kad
toks dalykas reikalingas, kitiems atrodo, kad tai kertasi su Konstitucija. Ieškome tarpinio varianto, ir galimas dalykas, kad birželio pabaigoje teiksime“, - tvirtino parlamento
vadovas.
Parlamento Teisės departamentas yra atkreipęs dėmesį, kad Konstitucinis
Teismas dviejuose nutarimuose yra konstatavęs, jog „lietuvių kalba, kaip
valstybinė kalba, yra valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų
viešosios raiškos ir bendravimo tarpusavyje bei su visuomenės nariais
priemonė“.
Atsižvelgdami į tai Seimo teisininkai pasiūlė dokumentuose nelietuvišką
pavardę rašyti lietuviškais rašmenimis pagal tarimą, o šalia, pavyzdžiui,
skliausteliuose, originalo kalba.
Parlamentinio Užsienio reikalų komiteto vicepirmininkas Audronius
Ažubalis pabrėžė, kad Konstitucinis Teismas, be kita ko, yra pasakęs, jog
pasas yra asmens priklausymo valstybei liudijimas, todėl visi jo įrašai
daromi oficialios, tai yra, valstybinės kalbos rašmenimis. „Kaip lojalus
pilietis, vadovaudamasis įstatymais ir Konstitucija, laikausi tokios
nuomonės, kurią dėsto teisininkai“, - sakė parlamentaras.