„Kaczynskis ir Adamkus - (politiškai) bankrutavę prezidentai - yra
nemokami M.Saakašvilio advokatai“, - televizijai Kavkasia TV, pasak portalo
civil.ge, pareiškė Š.Natelašvilis.
Jis pažymėjo, kad „tikroji demokratija“ Lenkijoje yra todėl, kad
prezidentas ir premjeras priklauso skirtingoms partijoms.
Nepaisant to, Gruzijos Darbo partijos lyderis abu Lenkijos vadovus
apkaltino palaikant autoritarinį režimą Gruzijoje, nes „jie nori, kad kas
nors lotų ant Rusijos vietoj jų“.
Rytų Europos studijų centro direktorė Kristina Vaičiūnaitė BNS antradienį
komentuodama šį Š.Natelašvilio pasisakymą teigė, jog tai yra gegužės
pabaigoje vykusių Gruzijos parlamento rinkimų tąsa.
„Lietuvos stebėtojų misija, Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo
Organizacija (ESBO) sakė, kitos tarptautinės organizacijos kartojo, kad
nepaisant visų pliusų, kurių link pasistūmėjo Gruzija rengiant šiuos
rinkimus, jie turi vieną nemažą problemą - tie kas pralaimi, nemoka
pralaimėti. Ir, matyt, tą reikėtų išmokti“, - sakė pati rinkimus Gruzijoje
stebėjusi K.Vaičiūnaitė.
Ji taip pat pažymėjo, kad tokie pasisakymai neturėtų stebinti, nes
Š.Natelašvilis yra „garsiai šaukiantis populistas“.
„Įvertinę jo politinę karjerą, mes negalėtume pasakyti nieko
džiuginančio. Tai yra nestabilus žmogus, kurio vertinimų nereikėtų priimti
už gryną tiesą“, - aiškino politologė.
Kaip skelbiama internete, Š.Natelašvilis 1992-1999 metais buvo Gruzijos
parlamento narys. 1995 metais jis įkūrė Darbo partiją, kuri buvo opozicijoje
tuometiniam Gruzijos vadovui Eduardui Ševardnadzei. Vis dėlto 2003-ųjų Rožių
revoliucijos metu politikas palaikė E.Ševardnadzės vyriausybę ir buvo aršus
M.Saakašvilio priešininkas.
2007-ųjų rudenį Š.Natelašvilis buvo apkaltintas šnipinėjimu ir valstybės
perversmo organizavimu. Jo šalininkai tokius kaltinimus laikė politizuotais.
Vėliau jie buvo panaikinti.
Lietuva remia demokratinius pokyčius Gruzijoje ir jos euroatlantinę
integraciją. Vilnius taip pat palaiko šios Pietų Kaukazo valstybės
teritorinį vientisumą jos ginče su Rusija dėl separatistinio Abchazijos
regiono.
Vis dėlto, pasak Lietuvos užsienio politikos ekspertų, Lietuva Gruziją
palaiko ne bet kokia kaina. Pasak jų, Vilnius remia politines Gruzijos jėgas
turinčias aiškią orientaciją į Vakarus ir einančias demokratiniu keliu,
tačiau, anot jų, Lietuva neleistų sau vien dėl šių dabartinių Gruzijos
lyderių pastangų pro pirštus žiūrėti į autoritarizmo užuomazgas jų valdyme.
Jei M.Saakašvilis diskredituotų demokratinius Gruzijos siekius, jų
nuomone, draugiškos Rytinės ES narės nusigręžtų nuo jo, o šiai šaliai
tikriausiai tektų atsisveikinti su narystės NATO ir ES perspektyvomis.
Pastaruosius Gruzijos prezidento ir parlamento rinkimus, kuriuose
M.Saakašvilis užsitikrino išlikimą valdžioje, tarptautiniai stebėtojai
pripažino laisvais.