lrytas.lt skaitytojams patiekia Lietuvos Sąjūdžio Tarybos nario, Seimo nario Ryto Kupčinsko kalbą.
***
„Laba diena, gerbiamieji šio iškilmingo posėdžio dalyviai, visi sąjūdininkai ir Lietuvos nepriklausomybės puoselėtojai ir gynėjai, kurie savo širdimi ir dvasia dalyvauja šiame posėdyje.
Susirinkome čia, šioje garbingojo Kovo 11-osios salėje, paminėti reikšmingiausio XX a. Lietuvos judėjimo, telkusio Lietuvos žmones laisvės ir nepriklausomybės atkūrimui 20-ąsias metines. Tai nedidelis laiko tarpas palyginti su daugiaamžia mūsų valstybės istorija, tačiau reikšmingas tuo, kad dar kartą įrodė lietuvių tautos gyvybinių galių stiprybę, jos nepalaužtą dvasią išsivaduoti iš okupacijos.
Lietuvos Sąjūdis buvo ta organizacinė struktūra, kuria remiantis racionaliausiai pavyko pasinaudoti žlungančios Sovietų sąjungos nesugebėjimu valdyti milžinišką imperiją, sutelkti Tautą nepriklausomybės atkūrimui, efektyviai naudotis pasaulio lietuvių bendruomenės parama bei įtaka ir tarptautinės demokratinės visuomenės dėmesiu.
Tuometinė kompartija, jos nomenklatūra, KGB visomis priemonėmis siekė minimizuoti žmonių siekį gyventi laisvoje šalyje, siekdami perimti vadovavimą Sąjūdžiui. Jų netenkino padėtis, kad Sąjūdyje dalyvavo ir didelę įtaką turėjo pokario pasipriešinimo sovietiniai okupacijai dalyviai – partizanai, sukilėliai, politiniai kaliniai ir tremtiniai. Lietuvos katalikų bažnyčios kronikos leidėjai ir platintojai, žmogaus teisių gynėjai, kultūros veikėjai.
Kompartijos aktyvistai nenorėjo atsisakyti savo privilegijų, įvairiais svertais stengėsi daryti įtaką eilinių žmonių gyvenimui, lobti visuomenės sąskaita. Tenka konstatuoti, kad Sąjūdžio kūrimosi pradžioje ne vienas kompartijos veikėjas galvojo, o kompartija sistemiškai kūrė planus, kaip perimti valdžią atkūrus nepriklausomybę. Tai mes konstatuojame praėjus 20 metų, matydami realią situaciją šalyje, kai pagrindinėse valstybės struktūrose įsitaisė asmenys, dirbę Komunistų partijos ir komjaunimo centro komitetuose ir vietinėse partinėse organizacijose, baigę Sovietų Sąjungos specialiųjų tarnybų, milicijos aukštąsias mokyklas.
Netenka abejoti, kad tai buvo planuojama bei numatoma ir Rytuose, už Lietuvos ribų. Tenka pripažinti, kad daugelis Lietuvos žmonių tikėjo, kad mus vienijo laisvės ir nepriklausomybės siekiai, bendras darbas tautos gerovės, demokratinės ateities vardan, tačiau dabartis rodo ką kitą.
Kompartijos nomenklatūros atstovai žingsnis po žingsnio realiai užgrobė vykdomąją valdžią, susiejo savo veiksmus su oligarchinių grupių interesais įvesdama biurokratinį diktatą, teisminė valdžia liko nereformuota, apie ką ir buvo kalbėta.
Visuomenė nedalyvauja teisingumo vykdyme. Teismų sistema tik dar labiau uždara ir neatskaitinga visuomenei, švietimo sistema depolitizuota (tiksliau, apsiribojant žinių siekimu, neugdant meilės ir pagarbos savo tėvynei ir kraštui). Sudėtinga diagnozuoti ir išrašyti receptus sveikatos, socialinės apsaugos išgijimui.
Net tokie teigiami pasiekimai, už kuriuos pasisakė Sąjūdis – būti NATO ir ES nariais, neišnaudojami tautos saugumui ir ekonominei gerovei pasiekti. Reikia prisiminti, kad sovietams okupavus Lietuvą, įvykdytas plataus masto genocidas, žudant, naikinant, tremiant Lietuvos piliečius, kovojusius ir rėmusius Lietuvos valstybingumą.
Ir štai, praėjus 20 metų, kai pokario metais nužudyta tūkstančiai šalies gyventojų, dabartinius teismus pasiekė keliolika genocidinių bylų. Čia galima būtų išvardinti kelias problemas: bylų vilkinimas prokuratūroje ir teismuose, skiriamos simbolinės bausmės KGB darbuotojams ir slaptiems agentams, neatstatomos kai kurių partizanams teisės. Remdamiesi tuo požiūriu, kad nusikalstamose organizacijose buvo kitokie įrašai atitinkamose bylose. Štai to išdava visa to, kad nebuvo Niurnbergo komunizmui, o iškyla reali grėsmė jo renesansui. Turime suprasti ne tik mes, bet visa demokratinė tarptautinė bendruomenė.
Būtų galima surašyti pilną jaučio odą problemų, iškilusių dėl nomenklatūrinio valstybės užvaldymo, bet reikia pripažinti, kad turime siekti telkiant visas patriotines organizacijas aktyviai dalyvaujant Sąjūdžiui, ginant valstybės saugumą ir galvojant apie tautos ateitį. To mes ir aktyviai sieksime. Ačiū“.