Biu­ro­kratinėje sis­te­mo­je - biu­ro­kratiški san­ty­kiai

Ne­pai­sant, kad apie to­kią pa­dė­tį in­for­muo­tas Ali­za­vos se­niū­nas, Ku­piš­kio ra­jo­no sa­vi­val­dy­bė, iki šiol nuos­to­liai ŽŪB „Dau­ku­čiai“ ne­at­ly­gi­na­mi, pa­sė­liai ir to­liau klam­po­ja­mi.

ŽŪB „Dau­ku­čiai“ pir­mi­nin­kas Pet­ras Bra­zins­kas, įsi­ti­ki­nęs ra­jo­no val­di­nin­kų be­jė­giš­ku­mu ar ne­no­ru pa­keis­ti su­si­da­riu­sią pa­dė­tį, raš­tu krei­pė­si į „Ūki­nin­ko pa­ta­rė­ją“. Laiš­ke re­dak­ci­jai ben­dro­vės va­do­vas ra­šė: „Per pa­sė­lius va­ži­nė­ja me­džio­to­jai, miš­ko kir­tė­jai. Bu­vo kreip­ta­si pa­gal­bos į sa­vi­val­dy­bę, ta­čiau jo­kio spren­di­mo ne­su­lau­kė­me.

Iš­aiš­kin­ti su­si­da­riu­sią pa­dė­tį bu­vo nu­kreip­ta se­niū­nui. Jam iš­kvie­tus po­li­ci­ją ir pa­ro­džius ke­lius pa­sė­liuo­se, bu­vo at­sa­ky­ta, kad „žen­klai“ ne­pa­žeis­ti. Ko­kie ga­li bū­ti ke­lio žen­klai pa­sė­lių lau­kuo­se, juk ten jo­kio ke­lio ne­ga­li bū­ti?! Mo­ka­me mo­kes­čius už že­mės nu­omą vals­ty­bei, pa­ti­ria­me iš­lai­das įdirb­da­mi že­mę, o pa­sė­liais ga­li va­ži­nė­ti kas no­ri ir kur no­ri.“

Pa­bė­do­jęs re­dak­ci­jai ben­dro­vės va­do­vas klau­sia: „Kas ga­li ap­ri­bo­ti me­džio­to­jų ir miš­ko kir­tė­jų sa­vi­va­lę dėl va­ži­nė­ji­mo per pa­sė­lius, tie­siog pa­da­ro­mų ke­lių? Kur kreip­tis pa­gal­bos dėl pa­da­ry­tos ža­los at­ly­gi­ni­mo? Ar yra ko­kie nors ap­ri­bo­ji­mai miš­ko kir­tė­jams?“

Bir­že­lio 3 d. „ŪP“ lan­kė­si ŽŪB „Dau­ku­čiai“. Su­si­ti­ki­mo me­tu ben­dro­vės pir­mi­nin­kas P. Bra­zins­kas, lyg min­ti­nai iš­mo­kęs, pa­žo­džiui pa­kar­to­jo laiš­ko re­dak­ci­jai teks­tą. Pa­pra­šy­tas iš­sa­miau pa­ko­men­tuo­ti kai ku­riuos at­ve­jus, at­si­sa­kė kal­bė­ti, kai įjung­tas dik­to­fo­nas. Drą­ses­nis pa­si­ro­dė pir­mi­nin­ko pa­va­duo­to­jas Ju­lius Kli­kū­nas. Su juo „ŪP“ ap­žiū­rė­jo pa­miš­kė­se ply­tin­čius ben­dro­vės lau­kus.

„Štai kaip at­ro­do ke­lias, ku­riuo dar šį pa­va­sa­rį va­ži­nė­jo med­ve­žės,“ – ran­ka mos­te­lė­jo į gi­liai įrėž­tas med­ve­žių vė­žes J. Kli­kū­nas ir pa­kvie­tė pa­lei jas pa­ei­ti to­liau miš­ko link. Da­bar tuo ke­le­liu ne­įma­no­ma pra­va­žiuo­ti jo­kiam au­to­mo­bi­liui, bul­do­ze­riu jo jau ne­iš­ly­gin­si. J. Kli­kū­no ma­ny­mu, šiuo ke­liu­ku de­šimt me­tų ne­ga­li­ma bus pra­va­žiuo­ti.

To­dėl ša­lia to med­ve­žių iš­mal­to ke­liu­ko „for­muo­ja­si“ ki­tas – per ben­dro­vės pa­sė­lių lau­ką. Pas­ta­ruo­ju, pa­sak J. Kli­kū­no, va­ži­nė­ja me­džio­to­jai vi­su­rei­giais prie pa­miš­kė­se esan­čių bokš­te­lių žvė­rims ty­ko­ti.

Į ku­rią pa­miš­kę be­paž­velg­si, vi­sur per pa­sė­lius ma­ty­ti pro­vė­žos. Tai ne tech­no­lo­gi­nės li­ni­jos, o lau­kų pa­kraš­čiais leng­vų­jų au­to­mo­bi­lių vin­giuo­jan­čios vė­žės. Ben­dro­vės va­do­vai bu­vo tei­sūs, iš tik­rų­jų tos vė­žės ve­da prie me­džiok­lės bokš­te­lių ir prie žvė­rių pa­pil­do­mo šė­ri­mo aikš­te­lių. Ei­da­mi vie­no­mis vė­žė­mis per lau­ką pri­ėjo­me prie pa­miš­kė­je ant grio­vio kran­to pa­pil­tų pa­bi­rų šer­nams. Ben­dro­vės žmo­nės ban­dė bent nu­sau­sin­ti med­ve­žių iš­mal­tas pro­vė­žas, kad tais ke­liu­kais ga­lė­tų pra­va­žiuo­ti me­džio­to­jai.

Kai kur jie iš­ka­sė grio­ve­lius van­de­niui iš jų iš­te­kė­ti. Ta­čiau ne vi­sas pro­vė­žas ga­li­ma nu­sau­sin­ti. Dau­ge­ly­je vie­tų jos yra per­ne­lyg gi­lios – iki juos­mens.

Ben­dro­vės pir­mi­nin­ko pa­va­duo­to­jas pa­ro­dė net už­vers­tą me­lio­ra­ci­jos grio­vį med­ve­žei iš­va­žiuo­ti iš miš­ko. Tai­gi pa­žeis­ta ir sau­si­ni­mo sis­te­ma. „Kai per vie­ną pa­si­ta­ri­mą sa­vi­val­dy­bė­je pa­sa­kiau, kad med­ve­žės su­ga­di­na grio­vius, man pa­siū­lė už­ra­šy­ti med­ve­žių ir trak­to­rių nu­me­rius.

Tai ne­gi aš tu­riu pa­lei tą grio­vį sė­dė­ti ir lauk­ti, kol pra­va­žiuos med­ve­žė? Kar­tą pa­vy­ko su­stab­dy­ti vie­ną rąs­tus iš miš­ko ve­žan­čią ma­ši­ną. Kai vai­ruo­to­jo pa­klau­siau, iš kur jis, vai­ki­nu­kas at­sa­kė, jog jis iš Rad­vi­liš­kio. Jis man pa­aiš­ki­no, kad jei­gu dėl gi­lių pro­vė­žų ne­ga­li­ma iš­va­žiuo­ti ke­le­liu, ten­ka suk­ti lau­ko pa­kraš­čiu, va­di­na­si, per pa­sė­lius,“ – „ŪP“ pa­sa­ko­jo J. Kli­kū­nas apie ban­dy­mą su­tram­dy­ti miš­ko kir­tė­jus pa­tiems ben­dro­vės dar­buo­to­jams. Pa­sak J. Kli­kū­no, ne kiek­vie­nas vai­ruo­to­jas stab­do­mas su­sto­ja, dau­gu­ma vi­siš­kai ne­krei­pia dė­me­sio į žem­dir­bių rei­ka­la­vi­mus.

Įsi­ti­ki­nus, kad ben­dro­vei sa­vo jė­go­mis ne­pa­vyks su­tram­dy­ti nei miš­ko kir­tė­jų, nei me­džio­to­jų, bu­vo kreip­ta­si pa­gal­bos į Ali­za­vos se­niū­ną An­ta­ną Al­kaus­ką. Ta­čiau ir jis pa­si­ro­dė be­jė­gis. Vie­ti­nis val­džios at­sto­vas A. Al­kaus­kas „ŪP“ sa­kė: „Blo­giau­sia, kad mes ne­ži­no­me, kas miš­ką ve­ža.

Mat miš­ko val­das vie­nas per­par­duo­da ki­tam. Aš ža­dė­jau ben­dro­vės pir­mi­nin­kui, kad su­kvie­siu pa­si­ta­ri­mą su ap­lin­ko­sau­gi­nin­kais ir Pa­ne­vė­žio re­gio­no ap­lin­kos ap­sau­gos de­par­ta­men­to di­rek­to­riaus pa­pra­šy­siu in­for­muo­ti se­niū­nus, kas ka­da ga­be­na me­die­ną. Per­nai kvie­čiau po­li­ci­ją, ji su­ra­šė ak­tą. Me­die­nos ve­žė­jai ta­da su­mo­kė­jo bau­dą ir tuo vis­kas bai­gė­si. Šie­met bu­vau su­stab­dęs med­ve­žę ir taip pat iš­kvie­čiau po­li­ci­ją. Bet kol pa­rei­gū­nai at­vy­ko, vai­ruo­to­jas sė­do prie vai­ro ir iš­va­žia­vo. Tai­gi vie­nas se­niū­nas nie­ko čia ne­su­gau­dys.

Jei­gu kie­no iš­va­ži­nė­jo pa­sė­lius, tai jis tu­ri nors nu­me­rį už­ra­šy­ti. Aš juk ne­ga­liu ap­lėk­ti vi­są se­niū­ni­ją (17 tūkst. ha), tai tie­siog ne­įma­no­ma.“ Se­niū­nas pri­pa­ži­no, kad kar­tais per pa­sė­lius pra­va­žiuo­ja me­džio­to­jai ir miš­ki­nin­kai, nes esą žem­dir­biai su­aria ir pa­sė­ja la­bai ar­ti grio­vio. Ir jų pa­lik­tu ruo­že­liu ne­ga­li pra­va­žiuo­ti au­to­mo­bi­lis. Dėl to­kių ne daž­nai, se­niū­no nuo­mo­ne, pa­si­tai­kan­čių at­ve­jų iš da­lies kal­ti ir pa­tys žem­dir­biai.

„Di­džiau­sia tra­ge­di­ja ru­de­nį ir pa­va­sa­rį, kai la­bai šla­pia. O va­sa­rą, sau­su me­tu, kad ir pra­va­žiuo­ja kur per pa­sė­lių ker­tę au­to­mo­bi­lis, ką gi pa­da­ry­si. Mes sta­to­me drau­džian­čius va­žiuo­ti per pa­sė­lius žen­klus, bet jie ne­il­gai iš­bū­na, kam rei­kia pra­va­žiuo­ti, tas nu­ver­čia tuos žen­klus ir va­žiuo­ja, kur jam rei­kia. Su me­džio­to­jais kal­bė­jau­si, jie sten­gia­si ne­pa­žeis­ti pa­sė­lių. Dau­giau­sia at­ve­jų pa­si­tai­ko su miš­ki­nin­kais. Vie­nas jų au­to­mo­bi­lių ra­tas sie­kia tuos pa­sė­lius, bet ką da­bar pa­da­ry­si...“- „ŪP“ aiš­ki­no pa­dė­tį Ali­za­vos se­niū­nas A. Al­kaus­kas.

Ku­piš­kio r. sav. Že­mės ūkio sky­riaus ve­dė­jo Va­len­to Man­kū­no tei­gi­mu, šie­met ra­jo­no ko­mi­si­jai dar ne­te­ko nu­sta­ty­ti ir įver­tin­ti miš­ko kir­tė­jų ar me­džio­to­jų pa­da­ry­tos ža­los ūki­nin­kų ar ben­dro­vių pa­sė­liams. Iki šiol nie­kas į ko­mi­si­ją to­kiu pra­šy­mu ne­si­krei­pė, nors V. Man­kū­nui apie to­kius da­ly­kus te­kę gir­dė­ti.

Pa­ne­vė­žio re­gio­no ap­lin­kos ap­sau­gos de­par­ta­men­to Ku­piš­kio sky­riaus ve­dė­ja Vi­ta Stan­či­kie­nė, su­pa­žin­din­ta su ŽŪB „Dau­ku­čiai“ laiš­ku re­dak­ci­jai, nu­ste­bo, kad ben­dro­vės pir­mi­nin­kas skun­džia­si, jog ban­dė su­ras­ti miš­ko kir­tė­jus, ta­čiau nie­kas nie­ko apie juos ne­ži­no. „Pas mus yra vi­si do­ku­men­tai, ku­riuo­se nu­ro­dy­ta, kas ka­da kir­to, kam pri­klau­so ta ar ki­ta miš­ko val­da.

Be to, iš­duo­da­mi me­die­nos ga­be­ni­mo la­pai, ku­riuo­se įra­šy­ti trans­por­to prie­mo­nių vals­ty­bi­niai nu­me­riai. To­dėl jo­kių pro­ble­mų dėl kir­tė­jų ir me­die­nos ve­žė­jų iš­aiš­ki­ni­mo nė­ra. De­ja, to­kių duo­me­nų mū­sų nie­kas ne­pra­šė. Vie­ti­nė­je spau­do­je bu­vo pa­ra­šy­ta, kad ža­la pa­da­ry­ta, ta­čiau ne­ži­no, kas ją pa­da­rė. Ga­liu pa­sa­ky­ti tik vie­na – jei­gu ne­no­ri, tai ir ne­ži­no. Į raš­tiš­kus pra­šy­mus vi­sa­da ne­dels­da­mi at­sa­ko­me. Bet į mus ne­si­krei­pė nei ŽŪB „Dau­ku­čiai“ , nei Ali­za­vos se­niū­ni­ja“, - „ŪP“ aiš­ki­no miš­ko kir­ti­mo ir me­die­nos ga­be­ni­mo iš miš­kų tvar­ką V. Stan­či­kie­nė.

Ir iš tik­rų­jų ŽŪB „Dau­ku­čiai“ nie­kur, iš­sky­rus „ŪP“ re­dak­ci­ją, raš­tu ne­si­krei­pė. Ben­dro­vės va­do­vas į se­niū­ną krei­pė­si tik žo­džiu. Rei­kia pa­ste­bė­ti, kad A. Al­kaus­kas ge­ra­no­riš­kai nu­si­tei­kęs pa­dė­ti žem­dir­biams. Ta­čiau ir jis į aukš­tes­nes val­džios ins­tan­ci­jas taip pat krei­pė­si tik žo­džiu. O štai svar­biau­sias in­for­ma­ci­jos šal­ti­nis – ap­lin­ko­sau­ga - bu­vo pa­mirš­tas.

Ūki­nin­kas ar že­mės ūkio ben­dro­vė ne­pri­va­lo aiš­kin­tis, kam bu­vo leis­ta kirs­ti miš­ką, ka­da ir kuo ga­ben­ti me­die­ną, kam pri­klau­so med­ve­žės ir pa­na­šūs da­ly­kai. Pa­kan­ka ūki­nin­kui ar ben­dro­vei raš­tu pra­neš­ti se­niū­nui apie pa­da­ry­tą ža­lą. To­li­mes­ne pa­reiš­ki­mo vyk­dy­mo ei­ga tu­ri už­si­im­ti se­niū­nas. Jo pa­rei­ga kreip­tis į ap­lin­ko­sau­gi­nin­kus dėl duo­me­nų apie ža­lą pa­da­riu­sį fi­zi­nį ar ju­ri­di­nį as­me­nį. Bet vėl­gi kreip­tis tik raš­tu, nes žo­džius per­ne­lyg „už­si­ė­mę dar­bais“ val­di­nin­kai grei­tai pa­mirš­ta. Su biu­ro­kratais rei­kia elg­tis biu­ro­kratiškai.