Kalbėdamas Latvijos nacionaliniam radijui, G.Kirkilas pabrėžė, kad
Lietuva jau ratifikavo šią sutartį ir dabar yra Latvijos eilė.
„Aš manau, kad šis klausimas buvo pernelyg politizuotas. Tikriausiai tai
tapo rinkimų kampanijos tema ar kažkuo panašiu. Mūsų pozicija yra paprasta -
Latvija turi ratifikuoti šią sutartį kaip padarėme mes, o tuomet būtų galima
kurti įvairias grupes, kurios galėtų svarstyti įvairias problemas“, - sakė
Lietuvos vyriausybės vadovas.
G.Kirkilas stebėjosi latvių susirūpinimu ir nenoru ratifikuoti šią
sutartį.
„Kodėl yra negalima ratifikuoti sutarties, jei siena vis tiek nesikeis“,
- kalbėjo Lietuvos premjeras, pridūręs, jog nemato jokios racionalios
priežasties peržiūrėti šį susitarimą.
1999 metais pasirašytą sutartį dėl valstybės sienos jūroje ir ekonominės
zonos iki šiol yra ratifikavusi tik Lietuva, Latvijos parlamente šis
procesas įstrigo. Tarp Latvijos valdininkų ir politikų vyravo nuomonė, kad
prieš ratifikuojant sutartį reikėtų sudaryti dar vieną - sutartį dėl
dvišalio ekonominio bendradarbiavimo Baltijos juros ekonominėje zonoje ir
kontinentiniame šelfe.
Šias sutartimi latviai buvo ypatingai suinteresuoti, nes, preliminarių
žvalgymų duomenimis, turi perspektyvų naftos telkinį savo kontinentiniame
šelfe. Lietuviai taip pat nelinkę atsisakyti galimybės ateityje gauti naudos
iš šio telkinio eksploatacijos.
Lietuvos atstovai teigia nesantys kategoriškai nusiteikę prieš latvių
siūlymus pasirašyti ekonominio bendradarbiavimo sutartį, tačiau pažymi, kad
tartis dėl ekonominės veiklos reikia tuomet, kai bus ratifikuota sienos
sutartis, ir tarptautinės konvencijos nebetrukdys atnaujinti informacijos
rinkimo apie toje teritorijoje esančius naudinguosius išteklius.