Šiuo metu jie abu priklauso Seimo socialdemokratų frakcijai, kurioje
ketina dirbti ir toliau.
A.Ivanauskas BNS trečiadienį sakė, kad partiją gali palikti ir daugiau
žmonių.
„V.Orechovas pirmas paliko, paskui aš palikau. Yra ir daugiau, mąstančių
apie tokį žingsnį“, - dėstė A.Ivanauskas, nedetalizavęs, kiek dar žmonių
galėtų pasitraukti iš partijos. Jo teigimu, apie pasitraukimą galvoja kai
kurie buvusios Pilietinės demokratijos frakcijos Seime nariai. Partijos
byrėjimo priežastis, anot A.Ivanausko, - naujas vadovas.
„Mes truputį nuosaikingesni buvome, o šiandieninis vadovas yra daugiau
populistinės politikos šalininkas. Suvažiavimas tokį vadovą išrinko,
vadinasi, dauguma tokio vado norėtų“, - BNS teigė parlamentaras.
Jis sakė kol kas dar galvojantis, kokią partiją pasirinkti tolesnei
politinei karjerai. Tai, jo teigimu, turėtų būti „rimta tradicinė partija,
kuri nesivadovauja vien tik šūkiais“.
PDP vadovu praėjusį šeštadienį buvo išrinktas Seimo Nacionalinio saugumo
ir gynybos komiteto pirmininkas A.Matulevičius.
Balandį subyrėjus Pilietinės demokratijos frakcijai Seime, A.Matulevičius
vienintelis pasirinko ne socialdemokratų frakciją, o įstojo į mišrią Seimo
narių grupę. Likę šeši pilietininkai tuomet prisišliejo prie socdemų.
Kaip skelbia pati partija, ji vienija daugiau nei 2 tūkst. narių, turi
per 50 skyrių.
PDP priklauso valdančiajai socialdemokratų, socialliberalų, valstiečių
liaudininkų, liberalcentristų koalicijai, tačiau įtakos joje beveik neturi.
Ministrų kabinete turi vieną - teisingumo ministro postą.
Naujausių apklausų duomenimis, už Pilietinės demokratijos partiją Seimo
rinkimuose balsuotų mažiau nei 1 proc. rinkėjų.
PDP susikūrė 2006 metais, Viktorui Muntianui ir jo pasekėjams atskilus
nuo Darbo partijos. V.Muntianas iš partijos pirmininkų buvo priverstas
pasitraukti dėl mestų įtarimų, kad jis už žemės sklypo dalijimo paslaugas
grynais sumokėjo aukšto rango Kauno apskrities valdininkui. Dėl šių įtarimų
V.Muntianas buvo priverstas trauktis ir iš Seimo pirmininko posto.