Jei ūkininkai Valuckai laiku nebūtų patikrinę iš Vokietijos UAB „Solanika“ atgabento „elitinio“ krovinio, už supuvusias, rauplėmis apėjusias sėklines bulves būtų sumokėję kaip už gerą – 57 tūkst. Lt. Tačiau paaiškėjo, kad Vokietijos firmos „Norex Norika“ atsiųstos 48,2 t `Bonus` elitinės kategorijos sėklinės bulvės niekam tikusios.
Taigi dalis „elito“ netrukus iškeliavo tiesiai į šiukšlyną. Tačiau atsirado patiklus dzūkelis, kuris, „Solanikos“ direktoriui Andriejui Amfimovui pasiūlius, apie 28 t šių sėklinių bulvių išsigabeno ir teigė sodinsiąs.
Bulvių lauke - kukurūzai
Pasak Alvytės Valuckienės, šiemet bulvėmis užsodinti ketino apie 150 ha. Šiame ūkyje viena pagrindinių šakų – bulvininkystė. Čia auginamos aukštos kokybės bulvės ne tik maistui, traškučių gamybai, bet ir sėklai. Ūkininkai nuolat konsultuojasi su mokslininkais, patyrusiais agronomais, siekdami gero ir kokybiško derliaus. Bulvės čia sodinamos 1–2 atsėlių, tad beveik kasmet papildomai perkama sertifikuotos elitinės sėklos. Dažniausiai Valuckai bendradarbiauja su Klaipėdos r. esančiu Petro Vasiliausko sėklininkystės ūkiu ir jokių problemų, teigia, neturėjo.
Tačiau šiemet, pritrūkusi sėklos, ūkininkė kreipėsi į UAB „Solanika“, kur jai buvo pasiūlyta geros sėklos už gerą kainą. „A. Amfimovas man rekomendavo `Bonus` veislę, kuri ne tik ankstyva, bet ir anksti sukaupianti krakmolą, bulvės skanios ir gražios.
Apie šią veislę ir internete radau daug geros informacijos, tad nedvejodama užsisakiau 48 t elitinės sėklos. Atsargumo dėlei A. Amfimovo pasiteiravau, gal jis žino kokių neigiamų šios veislės savybių. Jis tepasakė, kad šios bulvės nemėgsta lengvos dirvos – gali atsirasti rauplių. Tačiau kai išvydau krovinį, amo netekau. Vienos rauplės ir puviniai! Tokios bulvių sėklos gyvenime nemačiau – prasčiausios pašarinės bulvės kur kas geriau atrodo nei šios elitinės“, – įžeista tokio prekybininkų akibrokšto kalbėjo A. Valuckienė.
Ūkininkė džiaugiasi, kad nebuvo su „Solanika“ sudariusi pirkimo sutarties, mat būtų kur kas sudėtingiau atsisakyti priimti netikusią prekę. Ji ketino vietoje atsiskaityti už krovinį su jį atlydėjusiu A. Amfimovu, tačiau kategoriškai atsisakė mokėti pinigus išvydusi, jog jai mėginamas įsiūlyti visiškas šlamštas. „Laimė, kad maišus atidarėme dalyvaujant pačiam A. Amfimovui.
Pastebėjome, kad maišai su bulvėmis, kuriuose turėtų būti lygiai 1 t sėklinių bulvių, nevienodo dydžio, o etiketės pribraukytos. Kadangi taip neturėtų būti, nusprendėme patikrinti, kas gi tų maišų viduje. Svoris maišuose neatitiko net iki 100 kg, o turinys pasirodė išvis pritrenkiantis. Atvėrus maišus, pasklido siaubinga smarvė.
Bulvės buvo rauplėtos, apipuvusios, daigai ištįsę ir pajuodę. A. Amfimovas dar bandė įtikinėti, kad vis tik šią sėklą sodinčiau, o jei nepasiteisins, jis nuostolius kompensuos. Tačiau aš kategoriškai atsisakiau tokias bulves kišti į savo lauką. Dar kokių ligų užneštų. O už laukų tręšimą puviniu lyg ir per didelė kaina“, – samprotavo principingoji ūkininkė.
48 didmaišiai su „elitine“ sėkla taip ir liko riogsoti vidury Valuckų ūkio aikštelės. Gerą pusdienį ūkio darbininkai ir technika plušėjo, kol iš krovininių furgonų didmaišius iškėlė, mat A. Amfimovas tikino, kad jo mašinos turi skubiai išvykti. Kai paaiškėjo šio krovinio turinys, jo išgabenti jau nebebuvo kam. Firmos „Solanika“ vadovas tik skėsčiojo rankomis ir tikino, kad jam tai taip pat nemalonus netikėtumas, neva vokiečiams buvo sakęs, kad ne bet kam šį krovinį turi suruošti, o Valuckienei. Suprask, turėjo būti išskirtinai gera sėkla.
„Aš su tais vokiečiais rusiškai pasišnekėjau. Telefonu išdrožiau, kad nemanytų, jog Lietuvoje kažkokie aborigenai gyvena ir nežino, kaip bulvės atrodo. Pasakiau, kad tokio šlamšto iš jų niekas nežada pirkti. Pamėgintų jie tokias bulves pasiūlyti kokiam vokiečiui ar olandui, baisus skandalas kiltų! O į Lietuvą, galvoja, kad visokį š... gali vežti“, – pyktį liejo ūkininkė.
Kadangi buvo besibaigiąs bulvių sodinimo laikas, A.Valuckienei teko paskubomis iš savo sandėlių surinkti visas sėklų atsargas. Jų užteko 12–ai hektarų, nors bulvėms buvo palikta 20 ha. Tiesa, kruopščiai perrūšiavus kelias tonas atvežtinių elitinių bulvyčių, A. Valuckienė pasisodino ir ‘Bonus‘ veislės „eksperimentinį“ lauką. O likusius bulvėms paruoštus plotus teko užsėti... kukurūzais.
Testas budrumui tikrinti
Ūkininkai Eugenijus ir Alvytė Valuckai stebisi, kad į šį faktą, kai į Lietuvą atgabenamas toks krovinys, labai vangiai sureagavo atitinkamos tarnybos. „Juk nežinia, kokių užkratų galėjo būti tose bulvėse. Pranešus apie tai atsakingoms kontroliuojančioms tarnyboms, nemaloniai nustebome, kad, užuot skubėję išsiaiškinti, pirmiausia mums priminė, kad šiandien jiems trumpesnė darbo diena. Taip pat pasiūlė, kad jei pinigų dar nesumokėjome, krovinio paprasčiausiai nepriimtume, te vežasi kur nori.
Tačiau mums pilietinė sąžinė neleidžia taip elgtis – juk kitas žmogus gali būti apgautas. Tarnybos nenorėjo tikėti, kad baltomis „elitinėmis“ etiketėmis paženklintas krovinys gali būti visiškas šlamštas. Vos priprašėme, kad atvyktų“, – kartėlį liejo ūkininkai.
Atvykusios į Valuckų ūkį Valstybinės sėklų ir grūdų tarnybos Kauno poskyrio vedėja Vida Šukienė bei šios tarnybos specialistės Alė Šarkauskienė, Gileta Balčiūnienė, dalyvaujant UAB „Solanika“ direktoriui A. Amfimovui, apžiūrėjo iš Vokietijos firmos „Norex Norika“ pagal lydraščius Nr.13 ir Nr.14 įvežtas `Bonus` veislės elito kategorijos sėklines bulves.
Patikrinimo akte konstatavo: „Vizualiai apžiūrėjus bulvės atrodė nekokybiškos: buvo sudygusios, šiuo metu daigai suvytę ir pajuodę, kai kurių daigų ilgis siekė 3–5 cm. Išanalizavus 200 bulvių gumbų bandinį nustatyta: 1,5 proc. sausojo puvinio, 0,5 proc. šlapiojo puvinio, 23 proc. pažeistų paprastosiomis rauplėmis (daugiau nei 33 proc. paviršiaus). Paprastųjų rauplių ligos intensyvumas nustatytas 14,9 proc. Piktosios rauplės pažeidusios 1,5 proc. gumbų. Bulvių luobelė nelygi, bulvių paviršius žaizdotas. Žaizdos plačios, negilios, sausos, su rožiniu atspalviu ir grybo kvapu. Todėl apie 33 proc. gumbų atrodo nekokybiškai.“
Valstybinės augalų apsaugos ir karantino inspektorė Jūratė Utkevičienė, paėmusi ištirti sėklinių bulvių pavyzdžius, ūkininkams kategoriškai uždraudė kol bulvės nebus ištirtos, sodinti jų sėklą. Visi specialistai vieningai pritarė, kad šios sėklinės bulvės neatitinka reikalavimų, keliamų sėklinių bulvių pasėliams ir sėklinių bulvių gumbams.
Daug metų bulves auginanti ūkininkė A. Valuckienė mano, kad šios bulvės pirmiausia buvo netinkamai augintos – per rūgščioje ar per lengvoje dirvoje, be to, jos labai neatsparios rauplėms. Vėliau bulvės sandėliuotos visiškai tam nepritaikytose patalpose, kur buvo drėgna, ir apipuvusios, mat sausose patalpose neplinta grybas. Ūkininkei nepatiko ir tai, kad bulvės buvo stipriai sudygusios ir vėliau daigai nudžiūvę, o antro dygimo nematyti, tai reikštų, jog jos gali būti jau visiškai nebedaigios.
„Kažkas išvalė savo senus sandėlius, geresnes bulves atsirinko, o šias, užuot į šiukšlyną išvežę, suvertė į maišus ir mėgino mums parduoti kaip elitinę sėklą. Belieka tik spėlioti, ar tai vokiečių „dovanėlė“ lietuvių ūkininkams, ar mūsų tautos verslininkų gudrybės. Ant krovinio elitines etiketes turi teisę prisegti tik atitinkamos tarnybos. Ar išties vokiečių specialistai galėjo palaiminti tokį krovinį? Gal šios etiketės nėra tikros?“ – svarstė įsižeidę Vilkaviškio krašto ūkininkai.
Augintojas turi galimybę rinktis
Pasak Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorės Zofijos Cironkienės, tai ne vienintelis atvejis, kai ūkininkai skundžiasi nekokybiška produkcija iš užsienio. „Tenka apgailestauti, kad kontrolės tarnybos ne visada geranoriškai ir operatyviai reaguoja į tokius signalus. Kartais tik pagrasinimas spauda išjudina šių tarnybų specialistus. O juk jų tiesioginė pareiga kontroliuoti, kas įvežama į Lietuvą. Suprantama, sienoms atsivėrus, nekokybiškų krovinių srautą kontroliuoti tapo labai sunku. Tad ir augintojai turi žinoti, kad iš užsienio pirkdami pigesnę prekę rizikuoja nusivilti jos kokybe“, – „ŪP“ sakė Z. Cironkienė.
Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė mano, kad kur kas patikimiau sutartis sudaryti su mūsų šalies žinomais sėklininkystės ūkiais, kurie yra griežtai kontroliuojami. „Lietuvoje yra ūkių, auginančių labai gerų veislių sėklines bulves. Čia vyksta lauko dienos, tad galima pasižiūrėti, kaip kokia veislė atrodo, kokios jos ypatybės. Be to, iš savo krašto augintojo paprasčiau pareikalauti atsakomybės už pateiktą produkciją, nei mėginti teisybės ieškoti svečioje šalyje“, – savo krašto privalumus aiškino Z. Cironkienė.
Daržovių augintojų asociacijos vadovė pripažino, kad nesąžiningų pasitaiko ir Lietuvoje. Ne tik ji, bet ir ūkininkai Valuckai sakė, kad ne kartą girdėję, jog jei prastai dygsta „Solanikos“ bulvės, būna apkaltinamas augintojas – sėklų tiekėjas nelinkęs pripažinti savo kaltės.
Kreiptis į teismą dėl apgavysčių ūkininkai neskuba – gaili laiko. Tačiau tokių atvejų pasitaiko. Jei koks apsukruolis vis dar galvoja, kad gali lengvai apgauti ir pasipelnyti iš kvailo kaimiečio, tikrai klysta. Ne kiekvienas jų šiandien leidžiasi mulkinamas.
Verslininkai mato savaip
Kaip teigia UAB „Solanika“ vadovas A. Amfimovas, bendradarbiaujant su vokiečiais, per 14 metų jam toks atvejis pasitaikė pirmą kartą. „Šiemet iš užsienio atvežiau per 300 t sėklinių bulvių. Kas pirko, visi patenkinti. Šiuo atveju sėkla turėjo tokių mechaninių pažeidimų... Na, taip, – ir rauplių. Tačiau karantino tarnyba tikrino – viskas normaliai...
Jas tereikėjo perrūšiuoti ir, kaip sakė Šakių r. sėklų inspekcijos specialistė, tankiai sodinti, tada šios bulvės sudygtų normaliai. Dėl šio blogo krovinio kaltinti vokiečių firmos „Norex Norika“ negaliu, mat jie patys bulvių neaugina. Firma turi savo „daugintojus“ ir, gavę užsakymą, jiems nurodo, kada ir kokio kiekio sėklos reikės. Tos bulvės iš pradžių nebuvo tokios, tačiau jos sandariai supakuotos maišuose pragulėjo apie 2–3 mėn., tad jos suvyto, suminkštėjo ir prarado prekinę išvaizdą. Dėl to ir jų svoris „nugaravo“ – kiekviename maiše trūko po 60–50 kg. Tiekėjas privalėjo prieš siųsdamas krovinį bulves perrūšiuoti ir iš naujo persverti. To nepadarė, o tik etiketėse datą pakoregavo. Tas, kas kaltas, dėl to turės problemų, nes ši istorija nukeliavo į atitinkamas Vokietijos tarnybas“, – tikino A.Amfimovas.
„Solanikos“ direktorius pasidžiaugė, kad dėl šio įvykio finansinių nuostolių nepatyrė, tik moralinių. „Iš Vokietijos tolimųjų reisų mašinos atvarymas man kainuoja apie 2200 EUR. Vokiečiai be problemų pažadėjo kompensuoti visus patirtus nuostolius. Per darbo praktiką nuostolių daugiau esu turėjęs su vietos augintojais. Antai, kai gabenau sėklines bulves iš Lietuvos į Rusiją, paskutinį kartą ten išbrokavo dvi mano tolimųjų reisų mašinas. Nors turėjau visus reikiamus dokumentus, iš mūsų ūkininkų daugiau kaip pusės pinigų neatgavau. Su bulvių tiekėjais Lietuvoje nuolat kyla nesusipratimų.
Paprašai pakrauti stambesnių bulvių – būtinai įmes mažų. Jei nedidelių sėklinių užsakai – būtinai randi primesta didelių bulvių. Ir kaip tyčia, rupūžės, maišo viršuje... Kaip prakeikimas koks... Paskui aiškinkis su užsakovu, kas ir kaip“, – piktinosi A. Amfimovas. Paklaustas, ar dėl patirtų nuostolių kreipėsi kada į teismą, jis nusijuokė, sakydamas, kad Vokietijoje įstatymas yra įstatymas, o pas mus, padavus į teismą, vietoj jo aukcionas būtų, nes lemia, kas daugiau duos...
Paklaustas, kaip vertina mūsų atitinkamų tarnybų reakciją į šį incidentą ir jų operatyvumą, A. Amfimovas pirmiausia pabrėžė, kad tai jis, o ne ūkininkė Valuckienė tarnybas kvietė. Nors negalėjo įvardyti tarnybų pavadinimų, verslininkas teigė, kad jų darbu liko patenkintas. „Tarnybos suveikė labai operatyviai. O kad ūkininkai turi joms pretenzijų – nieko nuostabaus. Parodykite man Lietuvoje ūkininką, kuris būtų viskuo patenkintas. Būčiau dėkingas“, – sakė visus reikiamus dokumentus iš tarnybų gavęs A. Amfimovas.
Kadangi vokiečiai jam pažadėjo nuostolius kompensuoti, anot verslininko, jis už dyką pasiūlė šias ‘Bonus‘ veislės elitines bulvaites visiems, kas tik nori. Vienas ūkininkas iš Dzūkijos išsigabeno jų net 28 t.
Firmos „Solanika“ vadovas patikino, kad su vokiečiais ir ateityje ketina bendradarbiauti. „Kai firmai „Norex Norika“ pranešėme apie šį faktą, jos vadovas per mane atsiprašė ūkininkės Valuckienės ir jai nemokamai atsiuntė toną maždaug 15 veislių sėklinių bulvių pabandyti. Vasarą jis ketina atvykti į Lietuvą, į čia rengiamą lauko dieną, ir, nuvykęs į Valuckų ūkį, asmeniškai atsiprašyti ūkininkų už šį nemalonų nesusipratimą“, – „Ūkininko patarėjui“ teigė A. Amfimovas.