Tokią nuostatą įtraukti į teisės aktą pasiūlė liberalsąjūdietis Gintaras
Steponavičius, konservatorius Andrius Kubilius bei dar keli parlamentarai.
Tačiau, pasak komiteto pirmininko Armino Lydekos, ši grupė, kuri galės
pretenduoti turėti du - Lietuvos ir kitos valstybės - pasus nėra vienintelė:
jų iš viso yra septynios, todėl ne ES ar ne NATO šalyse gyvenantys
tautiečiai taip pat atskirais atvejais galės turėti dvigubą pilietybę.
Atskirą grupę, galėsiančią turėti Lietuvos ir gyvenamosios valstybės
pasą, sudaro politiniai tremtiniai ir kaliniai bei trijų kartų jų
palikuonys. A.Lydekos teigimu, ši nuostata labai aktuali Rusijos,
Kazachstano ir kitų šalių lietuviams, kurie šiose valstybėse atsidūrė po
trėmimų, vykdytų tuometinėje Sovietų Sąjungoje.
Į trečiąją asmenų grupę patenka per sovietinės okupacijos laikotarpį
(1940-1990 m.) iš Lietuvos pasitraukę asmenys bei trijų kartų jų palikuonys.
„Tai aktualiausia Australijoje, Vokietijoje, na ir, be abejo, Jungtinėse
Amerikos Valstijose (JAV) gyvenantiems lietuvių kilmės asmenims“, - BNS sakė
A.Lydeka.
Ketvirtąją grupę sudaro už Lietuvos sienų tradiciškai gausiai gyvenančios
lietuvių kilmės bendruomenės, įsikūrusios valstybėse, su kuriomis Lietuva
turi bendrą sieną. Tai reiškia, kad į Lietuvos pilietybę galės pretenduoti
Baltarusijos, Lenkijos bei Rusijos Kaliningrado srities lietuviai.
Dvigubą pilietybę išlaikys ir iki šiol du pasus turintys piliečiai,
kuriems Lietuvos pilietybė buvo suteikta išimties tvarka prezidento dekretu.
Tai yra penktoji įstatyme numatyta grupė.
Šeštąją sudaro Lietuvos piliečių vaikai. Komitetas pritarė, jog bet kur
gimę Lietuvos piliečio vaikai turės teisę būti kartu ir kitos valstybės, ir
Lietuvos piliečiais. Minima nuostata yra aktuali Airijos ir JAV lietuvių
vaikams, nes šiose valstybėse galioja vadinamasis ius soli principas, kuris
reiškia, kad asmuo tos valstybės pilietybę įgyja gimdamas šios šalies
teritorijoje, nepriklausomai nuo tėvų valios. Tuo metu pagal Lietuvos dabar
galiojusią teisę, įgiję kitos valstybės pilietybę, mažieji lietuviai
automatiškai praranda galimybę gauti Lietuvos pasą.
Ir galiausiai, paskutiniąją, septintąją grupę teoriškai galėtų sudaryti
bet kurioje valstybėje gyvenantys lietuviai, su kuriai Lietuva pasirašytų
tarptautinę sutartį, įsipareigojančią, jog, tarkime, Lietuvoje reziduojantys
užsieniečiai galėtų turėti Lietuvos, o kitoje valstybėje nuolat gyvenantys
lietuviai galėtų pretenduoti į tos valstybės pasą. Šiuo metu Lietuva nėra
sudariusi nė vienos panašaus pobūdžio sutarties.
Anksčiau Seimo valdybos sudarytos darbo grupės paruoštame įstatymo
projekte buvo numatyta, jog pirmąją grupę asmenų, kurie turi teisę į dvigubą
pilietybę, sudarys tik ES šalių pasus turintys lietuviai, tačiau ši nuostata
papiktino užsienio lietuvius, kurie manė esą diskriminuojami. Tuo metu
Lietuvos teisininkai mano, jog, atsižvelgus į Konstituciją, įstatymas
nepagrįstai išplečia dvigubą pilietybę gauti galinčiųjų asmenų ratą. Dėl
šios priežasties Seimo Užsienio reikalų komitetas (URK) kiek anksčiau
kreipėsi į Vyriausybę išvados, bet Seimo valdyba šį kreipimąsi atmetė ir
klausimo svarstymas komitetuose toliau tęsiamas.
Šiuo metu Konstitucijos 12 straipsnio 2 dalyje galimybė turėti dvigubą
pilietybę numatoma tik išimtiniais atvejais, tačiau šis klausimas yra itin
aktualus užsienio lietuviams - tapę valstybės, kurioje gyvena, piliečiais
jie iškart praranda Lietuvos pasą.
2006 metų rudenį Konstitucinis Teismas išaiškino, kad pagal Konstituciją
dvigubos pilietybės atvejai turi būti reta išimtis ir dvigubą pilietybę
įteisinančius įstatymus paskelbė prieštaraujančius pagrindiniam šalies
įstatymui.