Todėl, kylant iškastinių energijos resursų kainoms, teršėjai, energijos švaistūnai, prabangos mylėtojai privalėtų susiveržti diržus ir visomis priemonėmis taupyti energiją, modernizuoti pasenusias technologijas, apšiltinti blokinius namus, riboti vartojimą. Šalis tampa ir labiau pribrendusi alternatyvios energijos - vėjo, saulės, vandens - vartojimui.
Tai trečiadienį Briuselyje vykstančios „Žaliosios savaitės“ aplinkosauginių klausimų diskusijose sakė europarlamentaras socialdemokratas Justas Paleckis. Debatuose taip pat dalyvavo verslo, nevyriausybinių organizacijų atstovai, politikai ir mokslininkai.
J.Paleckis nuogąstavo, kad Lietuvoje, kaip ir kitose XXI amžiuje į ES įstojusiose valstybėse, alternatyvių energijos šaltinių paieška kovoje su klimato kaita, energijos taupymas ir aplinkosauga nėra pakankamai svarbios temos rinkimuose, priešingai nei ES senbuvėse narėse, kur „žaliasis“ požiūris laikomos bilietu į sėkmę.
Pasak deputato, į politiką Europoje veržiasi vis daugiau populistų, ekstremistų ir oligarchų, kuriems rūpi kuo didesnis pelnas, o ne klimato kaitos ir energetinės grėsmės. Jie propaguoja perviršinį vartojimą, kuris iš Vakarų valstybių eksportuojamas į besivystančias šalis. Pasak J.Paleckio, tai kelias, kuris niekur neveda.
Europarlamentaras pažymėjo, kad Skandinavijos valstybių modelis, kur ekonomikos vystimasis sklandžiai suderinamas su aukštais aplinkosauginiais standartais, yra šiuo metu geriausias tvaraus vystimosi pavyzdys.
„BVP augimas, besaikis prekių vartojimas nebūtinai pakelia gyvenimo kokybę. Jei stokosime pagrindinių maisto produktų, kils jų kainos, jei atsiras problemų su geriamu vandeniu, visos blizgančios prabangos prekės taps beprasmės“, - sakė J.Paleckis, pažymėdamas, kad ne BVP turi tapti pagrindiniu ekonomikos augimo ir šalies klestėjimo rodikliu, o tvari plėtra.
„Pats verslas turėtų būti suinteresuotas tvaria valstybių plėtra, jei nori išvengti sukrėtimų ir išsaugoti stabilumą“, - sakė jis.
Pagal naujausias apklausas, 60 procentų pasaulio verslo vadovų pripažįsta, kad aplinkosauginės problemos yra svarbios ir žino, kad jų kompanijos turės prisitaikyti prie naujų iššūkių. Tuo pačiu metu 70 procentų verslo lyderių teigia, kad nesiima kovos prieš klimato kaitą.
Pasak europarlamentaro, mokesčių politika ES šalyse turėtų būtų palanki silpniausiems ir kietesnė stipriesiems. Aršiausius gamtos teršėjus reikia priversti modernizuoti savo įmones, pereiti prie gamtą tausojančio režimo.
„Trokštantieji gyventi prabangiai turėtų mokėti kur kas daugiau, riboti poreikius. Per mokesčius, kainas ir kitus finansinius instrumentas reikia skatinti gyventi jautriai, taupiai, nenaikinant gamtos“, - sakė J.Paleckis.
„Politika, verslas, nevyriausybinės organizacijos ir žiniasklaida turi dirbti išvien, o ne kaltinti vieni kitus dėl atsakomybės vengimo. Mes visi sėdime vienoje valtyje, kuri gali prakiurti be taupymo, aplinkosaugos, klimato kaitos sustabdymo. Visi kartu joje plauksime, arba visi kartu paskęsime“, - pabrėžė europarlamentaras.