Latvijos premjeras Ivaras Godmanis, pasak G.Kirkilo, trečiadienį Rygoje
vykusiame Baltijos jūros valstybių tarybos vyriausybių vadovų susitikime
tikino, jog dalyvaus Lietuvos projekte.
„Taip, iš tikrųjų, atrodo, pavyko įtikinti. Latvijos premjeras pasakė,
kad jie dalyvaus Lietuvos projekte, jie įsitikinę, kad Lietuva yra pažengusi
toliau, mes turime ir paruoštas studijas, iš esmės esame užsitikrinę
finansavimą iš Europos rekonstrukcijos banko“, - Žinių radijui ketvirtadienį
teigė G.Kirkilas.
Anot jo, apie tai informuotas ir Švedijos premjeras.
„Manau, kad mes vakar žengėme žingsnį į priekį, ir Lietuvos-Švedijos
tiltas, prie kurio turėtų jungtis ir latviai, ir estai, panašiu modeliu,
kaip mes esame prisijungę prie „Estlinko“ (Estijos ir Suomijos elektros
tilto - BNS), turėtų pajudėti“, - sakė G.Kirkilas.
Ministro pirmininko teigimu, jau yra parengtos techninė bei komercinė
studijos, ir artimiausiu metu būtų galima susitikti su švedų kompanija, kuri
vykdys darbus, tačiau pirmiau reikia išspręsti leidimų išdavimo procedūrų su
Švedijos, kur bus tiesiamas kabelis, vietos valdžia klausimą.
„Kalbų, kad tos procedūros gali užtrukti, yra. Tačiau aš manau, kad
Švedijos Vyriausybė puikiai supranta projekto aktualumą, ir tai, kad šiuo
atveju ir laikas yra labai svarbus“, - sakė G.Kirkilas.
Latvija neprieštaraus dujotiekio „Nord Stream“
tiesimui, jeigu bus pašalintos visos su tuo susijusios rizikos, pareiškė
Latvijos ministras pirmininkas Ivaras Guodmanis po susitikimo su Rusijos
pirmuoju vicepremjeru Igoriu Šuvalovu.
„Europos Sąjungai ir Baltijos regionui drauge su Rusija labai svarbi
fizinė infrastruktūra - tai reiškia daugiau pavarų, daugiau kabelių, daugiau
vamzdžių“, - trečiadienį vakare sakė jis, pažymėdamas, kad tai yra papildomi
dalykai, mažinantys rizikas tais atvejais, kai kas nors atsitinka jau esamai
infrastruktūrai.
I.Guodmanis sakė, kad ir politiniu požiūriu taip pat būtų svarbu
apsisaugoti, jeigu kas nors įvyktų vienoje ar kitoje pusėje.
Jis taip pat pripažino, jog „Nord Stream“ tiesimas nereiškia, kad bus
uždaryti seni dujotiekiai. Tokios nuomonės yra laikomasi kai kuriose šalyse,
bet ji neteisinga, pažymėjo premjeras.
2005 metais „Gazprom“ ir Vokietijos bendrovės „E.ON“ ir BASF pasirašė
susitarimą nutiesti Baltijos jūros dugnu dujotiekį nuo Vyborgo iki
Greifsvaldo, aplenkiant Baltijos šalis ir Lenkiją.
Pirmasis vicepremjeras I.Šuvalovas vadovavo Rusijos delegacijai,
atvykusiai į Rygą dalyvauti Baltijos jūros valstybių tarybos susitikimą.