Pasikeitus žemės ūkio paskirties žemėje statyboms reikalingų dokumentų rengimui ir derinimui, Žemės ūkio ministerijai tenka ne tik dažnai ūkininkams aiškinti naująją tvarką, bet ir išklausyti žemės bei miškų ūkių savininkų klausimų dėl vykdymos veiklos ribojimo saugomose teritorijose.
Statant žemės ūkio paskirties žemėje, ne visada reikalingi detalieji planai
Pagal Kaimo plėtros 2007-2013 m. programos (KPP 2007-2013 m.) I krypties „Žemės, maisto ir miškininkystės sektorių konkurencingumo didinimas“ priemones „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“, „Žemės ūkio valdų modernizavimas“, „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir rinkodara“ bei kitiems kaimo vietovėse žemės ūkio apskrities žemėje pastatus norintiems statyti ūkininkams svarbu susipažinti su nuo šių metų kovo 1 d. įsigaliojusiu Lietuvos Respublikos Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio pakeitimo įstatymu (2008 m. sausio 17 d. Nr. X-1421).
Jame nurodoma, kad kaimų teritorijose ir žemės ūkio paskirties žemėje statant ūkininko sodybą, pagalbinio ūkio ir kitos paskirties pastatus, vietoje ilgai trunkančių parengti detaliųjų planų, kuriais buvo keičiama žemės naudojimo paskirtis, šiandien pakanka parengti kaimo plėtros žemėtvarkos projektą.
„Pasinaudoti šia lengvatine sąlyga statyti kaimuose gali tik tie ūkininkai ar galimi pareiškėjai pagal KPP 2007-2013 m., kurie turi ne mažiau nei 0,5 ha žemės ir ja disponuoja privačios nuosavybės teise“, - naujuosius reikalavimus komentuoja Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Žemėtvarkos skyriaus vedėjo pavaduotoja Zita Kvietkienė.
Kaimo plėtros žemėtvarkos projektai rengiami pagal žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro pasirašytą įsakymą „Dėl kaimo plėtros žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ (jį galite rasti ŽŪM interneto tinklapyje www.zum.lt, skiltyje Teisės aktai 2004 m. rugpjūčio 11 d. Nr. 3D-476/D1-429 arba 2004.08.14 Valstybės Žiniose Nr.127, Publ. Nr. 4581 ).
Kad būtų galima pradėti rengti kaimo plėtros žemėtvarkos projektą, pirmiausia žemės savininkas turi kreiptis į apskrities viršininką pagal žemės buvimo vietą dėl planavimo sąlygų gavimo, priklausomai nuo projekto tikslų. Pateikiant prašymą, kuriame turi būti nurodomas žemėtvarkos projekto tikslas, būtina pateikti ir žemės sklypo nuosavybės teisę patvirtinančią VĮ „Registų centras“ pažymą, sklypo planą ir rajono žemės ūkio skyriaus išduotą ūkininko ūkio pažymėjimą.
Planavimo sąlygos žemės savininkui turi būti išduodamos ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo prašymo, gavimo dienos. Planavimo sąlygos nustatomos vadovaujantis galiojančiais bendraisiais, specialiaisiais ir detaliaisiais planais, taip pat teisės aktuose nustatytais reikalavimais. Jose konkrečiai turi atsispindėti teritorijų planavimo ir specialiosios sąlygos (sąvados).
Turint kaimo plėtros žemėtvarkos projektui parengti būtinas sąlygas, žemės savininkas iš Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM interneto tinklapyje skelbiamų (www.nzt.lt, skiltis Licencijavimas, Žemėtvarkos planavimų dokumentų rengimas, Licencija rengti kaimo plėtros žemėtvarkos projektus aktyvuotas įmonių sąrašas) licencijuotų žemėtvarkininkų pasirenka projekto autorių ir su juo sudaro sutartį dėl kaimo plėtros žemėtvarkos projekto rengimo.
Kaimo plėtros žemėtvarkos projekto rengėjas, vadovaudamasis planavimo sąlygų sąvadu ir įsiklausydamas į užsakovo (žemės savininko) pageidavimus, rengia projektą. Jame numatomi keliai, užstatytos teritorijos (žemė prie statinių ir įrenginių), žemės ūkio naudmenų kontūrai, ariamojoje žemėje suformuoti žemės ūkio sklypai, nusausintos ir drėkinamos žemės plotai bei melioracijos įrenginiai, numatomos teritorijos tvarkymo priemonės, miško kontūrai, natūralių biocenozių, kurias numatoma išlaikyti nepakeitus jų būklės ir saugoti (vandens telkiniai, medžių ir krūmų želdiniai, pelkės, natūralios pievos ir ganyklos) kontūrai.
Projekto autoriui sudarius bylą, žemės savininkas perduoda apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamentui, kuris vadovaujantis Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros nuostatais bei statinių naudojimo priežiūros nuostatais, per 20 darbo dienų patikrina projekto sprendinių atitikimą teisės aktų reikalavimams.
Nustačius, kad kaimo plėtros žemėtvarkos projektą reikia patikslinti, žemėtvarkos projektų rengimo valstybinę priežiūrą atliekanti institucija parengia išvadą, kurioje nurodo nustatytus trūkumus ir reikalingas papildomas procedūras. Jei projektas parengtas tinkamai, parengiama išvada, kurioje siūloma savivaldybės administracijos direktoriui projektą patvirtinti.
Kaimo plėtros žemėtvarkos projektą patvirtina savivaldybės administracijos direktorius per 20 darbo dienų nuo projekto organizatoriaus prašymo tvirtinti kaimo plėtros žemėtvarkos projektą pateikimo dienos ir ne vėliau kaip per 15 dienų nuo patvirtinimo dienos projektą įregistruoja Teritorijų planavimo dokumentų registre. Tik tada galima pradėti vykdyti statybas. Patvirtinti kaimo plėtros žemėtvarkos projektai galioja neterminuotai, kol bus įgyvendintos numatytos priemonės.
Remiantis šalyje galiojančiais įstatymais (Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymo 1, 2, 9 straipsnių pakeitimo ir papildymo, ketvirtojo skirsnio pavadinimo pakeitimo bei įstatymo papildymo 81, 11 straipsniais įstatymo (Žin., 2008, Nr.10-336) 6 straipsnio nuostatas), ūkininkui be detaliųjų planų žemės ūkio paskirties žemėje galima statyti vieną ūkininko sodybą, išskyrus teritorijas, kurios miestams nustatyta tvarka priskirtos po 1995 m. birželio 1 d. Pastarosiose teritorijose norint statyti statinius, jau rengiami tos teritorijos detalieji planai.
Investiciniai projektai įpareigoja siekti aukščiausių gamybos kokybės standartų
Daug klausimų šiandien ūkininkams, miško savininkams ir žemės ūkio subjektams, norintiems pasinaudoti teikiama parama pagal KPP 2007-2013 m., kelia ūkinės veiklos ribojimas saugomose teritorijose.
Lietuvos miško savininkų asociacijos (LMSA) duomenimis, nemažai kaimų ir sodybų, kurių teritorija priskirta saugomai miškų ūkio paskirties žemei neišskirtos namų valdos. Todėl čia net metų metus stovinčių pastatų rekonstrukcija draudžiama, o keisti miškų ūkio žemės paskirtį, vadovaujantis Miškų ir Saugomų teritorijų įstatymais, neleidžiama. Saugojamose teritorijose į miškų ūkio paskirties žemę nuosavybę atgavę savininkai šiandien negali užsiimti ir kaimo turizmo veikla.
O gyvenantys nuo šių teritorijų atokiau, dėl objektyvių priežasčių (nakvynės, susisiekimo ir kt.), vadovaujantis Saugomų teritorijų įstatymu, kuris draudžia bet kokią statybinę veiklą, daugelis negali ir tinkamai prižiūrėti turimo miško. LMSA siūlo, kad privačių miško savininkų veikla būtų prilyginta ūkinei veiklai steigiant miško savininkų ūkius. Juose būtų taikomi tokie patys reikalavimai, kaip ir jau įprastiems ūkininkų ūkiams.
Statybinė plėtra saugomose teritorijose ribojama. Jose įsikūrusiuose ūkiuose neleidžiamos naujos statybos net tada, kai minėtoje teritorijoje norėtų įsikurti savininko teise minėtą žemę valdančio asmens vaikai.
“Saugomos teritorijos Lietuvoje išsidėsčiusios tolygiai ir tik 0,3 proc. joms priklausančiose teritorijose taikomi labai griežti apribojimai. Valstybė neįsipareigojusi savininkams leisti keisti atgautos žemės paskirtį“, - teigia Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos (VSTT) prie Aplinkos ministerijos direktorė Rūta Baškytė.
Leisti saugomose teritorijose skaidyti grąžintus sklypus į mažesnius, šiuo metu draudžiama teisės aktais. LR Konstitucinio teismo sprendimu, statybos miškų ūkio paskirties žemėje yra draudžiamos. Vis dėlto, R.Baškytė užsimena apie galimybę miškų ūkio paskirties žemėje esančių sodybų savininkams ateityje atidalinti esamas namų valdas, pakeitus Miškų ir Saugomų teritorijų įstatymus.
VSTT skeptiškai vertina kaimo turizmo plėtrą saugomose teritorijose. R.Baškytės teigimu, daugelis tokių sodybų jau nebeatitinka anksčiau vykdytos šios veiklos sąvokos – jos išaugo į stambius rekreacinius objektus. Todėl objektų plėtrai saugomose teritorijose, būtinas veiklos planavimas ir interesų derinimas.
Problemų ūkininkams, kurie, įsikūrę saugomose teritorijose, nori pasinaudoti KPP 2007-2013 m. paramos lėšomis modernizuoti ūkius, steigti kaimo turizmo sodybas ar stovyklavietes. Jiems statybos yra leistinos tik esamose ar buvusiose sodybų vietose. Tačiau daugelis jų jau išaugę į stambesnius ūkinius objektus, kurie neatitinka sodybos sąvokos.
„Šiandien vykdoma ūkinė veikla nebegali būti lyginama su daugiau kaip prieš penkiolika metų Vyriausybės nutarime (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimas Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miškų naudojimo sąlygų patvirtinimo“, Žin., 1992, Nr. 22-652) išdėstytomis nuostatomis.
Sparčiai modernizuojami ūkiai šiandien vykdydami investicinius projektus įsipareigoja ne tik atitikti aukščiausius žemės ūkio gamybos kokybės standartus, bet ir tausoti aplinką.Šios nuostatos įtvirtintos ir KPP 2007-2013 m. įgyvendinimo taisyklėse. Todėl ūkinės veiklos ribojimas saugomose teritorijose skatina mus kartu su Aplinkos ministerija (AM) peržiūrėti esamas ūkinės veiklos vykdymo nuostatas saugomose teritorijose“, - komentuodama Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) poziciją sako žemės ūkio viceministrė dr.V.Žoštautienė.
ŽŪM numačiusi kviesti AM diskutuoti ir dėl galimybės saugomose teritorijose esančioje žemės ūkio paskirties žemėje (išskyrus miško vietoves) rengti stovyklavietes. Ši veikla (ne žemės ūkio veikla žemės ūkio paskirties žemėje) gali būti remiama pagal KPP 2007-2013 m. III krypties „Gyvenimo kokybė kaimo vietovėse ir kaimo ekonomikos įvairinimas“ priemonę „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“. Per penkerius programos vykdymo metus šiai veiklai remti numatyta 261 mln. Lt.
Informacija parengta pagal sutartį su Žemės ūkio ministerija.