Tokį galvosūkį dabar sprendžia kai kurie socialdemokratų frakcijos nariai, stebėdami rinkimų išvakarėse svirduliuojančius partijos reitingus.
Kryžkelėje atsidūrė ir neseniai pas kairiuosius perbėgęs buvęs liberalas 59 metų Vytautas Čepas. Susitaręs su partija jis gali palikti Seimą ir sėstis į Klaipėdos „Sodros“ vadovo kėdę.
Pabodo būti šalia karavano
Klaipėdietis V.Čepas socialdemokratų gretas papildė po ilgų derybų su savo senu bičiuliu krašto apsaugos ministru Juozu Oleku. Į kairiųjų gretas liberalą viliojo ir premjeras Gediminas Kirkilas.
Jau tuomet V.Čepas pernelyg neslėpė, kad šoka kairėn ne tik dėl to, jog nusivylė liberalais, bet ir todėl, kad tikisi įtakingos partijos paramos užsitikrinant sotesnę ateitį.
Tada politikas viešai teigė, kad jam pabodo nuolat būti opozicijoje ir stebėti, „kaip eina karavanas“.
Tuo tarpu kairiųjų vadovybė viliojo V.Čepą į savo gretas pirmiausia dėl politinių motyvų.
Socialdemokratai tikisi, kad Klaipėdoje žinomas politikas per Seimo rinkimus gerokai sustiprins kairiųjų galimybes uostamiestyje, kur jų pozicijos visuomet buvo silpnos.
V.Čepas prisijungti prie „einančio karavano“ jau planavo ir kiek anksčiau.
Jam buvo pasitaikiusi proga užimti Krašto apsaugos ministerijai pavaldžios Karo prievolės administravimo tarnybos vadovo vietą.
Bet politikas, be kitų dalykų, pasvėręs ir galimą mėnesio algą, Seimą palikti atsisakė.
Lemia priklausymas partijai?
Į uostamiesčio „Sodros“ vadovo kėdę V.Čepas kandidatavo ir prieš penkerius metus, nebūdamas parlamentaras. Tačiau tada šis padalinys buvo kitos valdančiosios partijos – socialliberalų – įtakos zonoje.
Socialliberalų lyderis Artūras Paulauskas tada vadovavo Seimui, o jo partijos bendražygė Vilija Blinkevičiūtė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai.
Būta kalbų, kad tada V.Čepui buvo atvirai siūlyta įstoti į Naująją sąjungą ir už tai žadėta leisti atsisėsti į šią kėdę.
Dabar „Sodrą“ kontroliuojanti ta pati ministrė – jau socialdemokratė.
Bet V.Čepas, patvirtinęs „Lietuvos rytui“, jog vėl svarsto, ar palikti Seimą, tikino, kad konkurse dėl posto „Sodroje“ dalyvautų „savo rizika“.
Vis dėlto politikas neneigė, kad priklausymas kairiųjų stovyklai gali turėti įtakos tokių varžytuvių rezultatui.
Iš Seimo veja alga vokeliuose?
„Tačiau tokio lygio reikalai nesprendžiami vienašališkai. Reikia partijos, jos Seimo frakcijos pritarimo. O partijos vadai manęs nelabai nori paleisti“, – problemą paaiškino V.Čepas.
Buvęs liberalas pridūrė, kad galvą suka ne tik jis.
Pasak V.Čepo, daugelis dabar valdančiosioms frakcijoms priklausančių parlamentarų svarsto, kaip greičiau ir patikimiau apsisaugoti nuo pavojingų Seimo rinkimų skersvėjų.
„Čia – bendra problema, nes nėra normalios socialinių garantijų sistemos, užtikrinančios normalų buvusio Seimo nario grįžimą į gyvenimą. Juk net po vienos kadencijos jis jau būna praradęs kvalifikaciją. Tai ką – atsidurti gatvėje ir čiulpti pirštą?“ – retoriškai klausė politikas.
V.Čepas atvirai prisipažino, kokia yra parlamentarų atlyginimų sistema: „Ką galima pasakyti apie Seimo narį, jo socialines garantijas, jei net ir atlyginimą gauname vokeliuose. Kaip kitaip pavadinsi tuos tūkstantinius priedus neva pieštukams ir kanceliarinėms prekėms?“
Mandato atsisakė ne vienas
Per kiekvieną iš pastarųjų kadencijų Seimo nario mandato dėl politinės karjeros atsisakė po keliolika politikų.
Tačiau saugią valdžios pastogę iškeisti į darbą – kad ir pelningesnį – privačiame ar net valstybiniame sektoriuje ryžtasi nedažnas tautos išrinktasis.
* Per 1992-1996 m. kadenciją Seimo nario mandato dėl darbo tuomečiame Taupomajame banke atsisakė socialdemokratas Audrius Rudys.
* 2000-2004 m. kadencijos pabaigoje liberalcentristas Rimvydas Vaštakas išėjo iš parlamento ir tapo akcinės bendrovės „Klaipėdos Smeltė“ vadovu.
* Šios kadencijos metu Seimą paliko Aldona Balsienė. Buvusi profsąjungos „Solidarumas“ vadovė verčiau nusprendė įsitraukti į savo buvusios darbovietės turto dalybas ir tęsti verslą.