„Džiaugiamės Lietuvos parlamentarų pastangomis užtikrinti geresnę vaikų
apsaugą iki jų gimimo“, - sakoma laiške.
Tarp pasirašiusiųjų yra daugiausia konservatorių ir krikdemų frakcijų
atstovai, tarp jų - 38 lenkų europarlamentarai, 15 politikų iš Italijos ir
10 iš Vokietijos. Laišką inicijavo EP narys nuo Lietuvos Vytautas
Landsbergis bei lenkų europarlamentaras Konradas Szymanskis.
Iš viso 19 šalių europarlamentarai laiške teigia, kad nėra prieštaravimo
tarp pradėtos gyvybės apsaugos ir ES įstatymų ir remia Lietuvos partijų
iniciatyvą griežtinti įstatymus.
„Svarbu parodyti Lietuvos žmonėms, kad ES nieko šiuo klausimu nenurodo,
kadangi pas mus prieš kurį laiką pasigirdo balsai, jog europarlamentarai
prieštarauja įstatymo griežtinimui“, - sakė V.Landsbergis.
Panašų laišką Lietuvos Seimas gavo iš Lenkijos moterų forumo, jungiančio
58-ias moterų organizacijas.
„15 metų galiojantis šeimos planavimo įstatymas Lenkijoje yra
veiksmingas, kadangi kiekvienais metais vyriausybė yra įpareigota pateikti
Seimui ataskaitą apie šio įstatymo funkcionavimą“, - sakoma moterų laiške,
kuriame kartu pateikiama detali statistika, turinti parodyti, jog uždraudus
abortus pagerėjo moterų sveikata - sumažėjo persileidimų, naujagimių bei
nėščiųjų mirtingumo rodikliai.
Tuo metu šių metų kovą Lietuvos Seimas yra gavęs kitų 110 EP narių
laišką, kuriuo parlamentas raginamas atmesti Lietuvos parlamentarų pasiūlytą
įstatymo projektą, kuris, išskyrus kelias išimtis, uždraustų abortus bet
kokioje nėštumo stadijoje.
Šio kreipimosi iniciatorės EP Moterų komiteto vicepirmininkės, Europos
vieningos kairės ir Šiaurės žaliųjų kairės parlamentinės frakcijos narės
Evos-Britt Svensson ir kitų 110 pasirašiusiųjų teigimu, siūlomas abortų
draudimo įstatymas pažeidžia moterų teises laisvai disponuoti savo kūnu bei
spręsti, kiek ir kada jos nori turėti vaikų.
Lietuvos Seimas po pateikimo yra pritaręs penkių parlamentarų paruoštam
įstatymo projektui, kuris draustų abortus.
Voldemaro Tomaševskio, Irenos Degutienės, Rimos Baškienės, Vilijos
Aleknaitės-Abramikienės bei Petro Baguškos paruoštame įstatymo projekte
konstatuojama, kad žmogaus gyvybė prasideda nuo moters apvaisinimo ir kad
visi klausimai, susiję su gyvybės prenatalinėje fazėje apsauga, turi būti
sprendžiami, teikiant prioritetą vaiko prenatalinėje fazėje teisėms,
išskyrus du atvejus: kai nėštumas gresia nėščios moters gyvybei ar sveikatai
bei kai yra pagrįstų įtarimų, jog nėštumas atsirado dėl nusikalstamų veikų,
pavyzdžiui - išprievartavimo.
Šiai iniciatyvą kritikuojanti Seimo narė Aušrinė Marija Pavilionienė ir
įvairios visuomeninės moterų organizacijos abortų draudimą traktuoja kaip
siekį kontroliuoti moters kūną. Pasak jų, tokiais siūlymais kėsinamasi į
moters kūną ir klaidingai tikimasi, kad pagerės visuomenės moralė, tačiau
esą realiai galima tikėtis tik padidėjusio moterų mirčių skaičiaus,
vadinamojo „abortų turizmo“ suaktyvėjimo ir vaikų nepriežiūros atvejų
padaugėjimo.
Lietuvoje nutraukti nėštumą šiuo metu leidžiama iki 12 nėštumo savaitės.
Kasmet Lietuvoje nėštumą nutraukti ryžtasi apie 10 tūkst. moterų.
Europos Sąjungoje (ES) abortai draudžiami Maltoje, Airijoje ir Lenkijoje.
Likusios valstybės, tarp jų ir Lietuva, abortų nedraudžia, tik nustato ribą,
iki kurios jis leidžiamas. Šis terminas įvairuoja nuo 10 iki 18 savaičių.