Parlamentarai ketvirtadienį pritarė dar negalutiniam naujam įstatymui,
kuriuo draudžiama žmones diskriminuoti dėl lyties, rasės, tautybės, kalbos,
kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu,
tačiau toks draudimas negaliotų, jeigu asmens teisės būtų pažeidžiamos dėl
amžiaus, negalios arba lytinės orientacijos.
„Jeigu Seimas galutiniame variante pritartų tokiai redakcijai, kokia yra
dabar, tai būtų labai puikus laukas teisinėms interpretacijoms. O tokiu
atveju visos tos nuostatos vertinamos labai įvairiai. Nes, pavyzdžiui,
diskriminacijos dėl amžiaus atveju, jeigu žmogui yra 65 metai, tai jam gali
būti nebetaikomos išperkamosios nuomos sąlygos, draudimas ar kiti
dalykai, tai klausimas, ar tai labai gerai ir kaip tai vertinti“, - BNS
pasakojo A.Burneikienė.
Pasak jos, parlamentarų sprendimas, priimtas ketvirtadienį, gali būti
vertintinas kaip „neapsižiūrėjimas“. „Manyčiau, kad, jeigu įstatymas nebus
papildytas tomis sąvokomis (amžius, negalia ir lytinė orientacija - BNS),
tai tie žmonės pasijus tikrai nekaip. Be to, šito reikalauja Europos
Sąjungos (ES) direktyvos ir vis tiek ateityje mes turėtume persvarstyti šitą
dalyką“, - pasakojo kontrolierė.
Pasak Socialinės apsaugos ministerijos (SAM) sekretorės Violetos
Murauskaitės, jeigu Seimas nesuderins Lygių galimybių įstatymo su ES
direktyvomis, Lietuvai gali grėsti sankcijos. Europos Komisija (EK) jau
praėjusiais metais yra siuntusi raginimą Lietuvai laikytis prisiimtų
įsipareigojimų.
Pagal ES teisę, jeigu šalis narė ir EK nesusitaria dėl teisės aktų
suderinamumo, tuomet byla gali būti perduodama nagrinėti Europos Teisingumo
Teismui (ETT), o šis savo ruožtu gali įpareigoti šalį narę ištaisyti
pažeidimus bei, kraštutiniu atveju, skirti finansines sankcijas.
A.Burneikienė taip pat suabejojo, ar reikia drausti diskriminuoti dėl
kalbos, nes tuomet, jos teigimu, galime susidurti su keistais precedentais,
kai reikalavimas gatvių pavadinimus rašyti lietuvių valstybine kalba bus
laikomas diskriminacija.
„Čia daug yra klausimų: ir dėl gatvių, ir dėl teisės aktų vertimų, ir TV
laidos... Tai labai platus klausimas“, - sakė kontrolierė, drauge
pabrėždama, kad uždraudus diskriminaciją dėl kalbos kyla klausimas, kaip
traktuoti reikalavimą valstybės tarnautojams būtinai mokėti valstybinę
kalbą.
Šiuo metu Lietuvos teismai nagrinėja bylą dėl gatvių pavadinimų Vilniaus
rajone, kuriame nemažą dalį gyventojų sudaro lenkų tautybės žmonės.
Vyriausybės atstovas Vilniaus rajone paprašė teismo įpareigoti rajono
vadovus pakeisti rusiškus ir lenkiškus gatvių pavadinimus į lietuviškus,
teismas atstovo prašymą tenkino, rajono savivaldybė sprendimą apskundė,
todėl galutinis taškas dar nepadėtas.
Seimo ratifikuota Europos Tarybos Tautinių mažumų apsaugos pagrindų
konvencija bei Tautinių mažumų įstatymas numato galimybę tradiciškai
gausiai tautinių mažumų gyvenamose teritorijose gatvių pavadinimus rašyti ir
lietuvių, ir tautinės mažumos kalba, tuo tarpu Valstybinės kalbos įstatymas
nurodo, kad Lietuvoje viešieji užrašai yra rašomi valstybine, t.y. lietuvių
kalba.
Naujuoju galutinai nepriimtu Lygių galimybių įstatymu pasipiktino ir
Tolerantiško jaunimo asociacija, kuri teigia, kad toks teisės aktas
„nubloškia Lietuvos teisinę sistemą daugybę metų atgal, paminant žmonių
lygybės, pagarbos žmogaus teisėms principus“. Panašią poziciją penktadienį
išreiškė ir Seimo pirmininko pirmasis pavaduotojas, liberalcentristas Algis
Čaplikas.
„Lietuvoje ir vėl nebus galima net pasiskųsti, jei, pavyzdžiui, į darbą
nebus priimtas pensininkas ar studentas, motyvuojant vien tik jo amžiumi.
Neįgalieji taip pat praras net teorinę galimybę ginti savo žmogiškąjį orumą,
dėl jų nuomone, juos diskriminuojančių veiksmų. Jau nekalbant apie tai, kad
iki šiol problematiškas, o neretai atvirai priešiškas visuomenės požiūris į
netradicinės orientacijos žmones, su Seimo palaiminimu, gali būti įteisintas
kaip oficiali valstybės politika“, - teigia A.Čaplikas.
Naujoji Lygių galimybių įstatymo redakcija Seime jau svarstoma ne
pirmąkart, tačiau galutinio sprendimo niekaip neprieinama: vieniems
parlamentarams netinka, kad projekte neva paneigiama tėvų teisė auklėti
vaikus pagal savo įsitikinimus, kiti piktinasi, kad norima saugoti gėjus,
lesbietes ir transseksualus.
Ketvirtadienį parlamentarai buvo numatę galutinai priimti teisės aktą,
tačiau po pirmųjų nesutarimų posėdžiui pirmininkaujantis Seimo pirmininko
pavaduotojas A.Čaplikas pakeitė nuomonę, kad teisės aktas galbūt bus
priimtas.
Viskas, ką seimūnams pavyko nuveikti, tai pritarti įstatymui po
svarstymo. Sugrįžti prie šio įstatymo tikimasi kitą savaitę.