Saus­ra Jur­bar­ko ūki­nin­kus gul­do ant men­čių

Saus­ra Jur­bar­ko ir ap­lin­ki­niuo­se Tau­ra­gės ap­skri­ties ra­jo­nuo­se tam­pa sti­chi­ne ne­lai­me. Smė­lin­go­se Sma­li­nin­kų se­niū­ni­jos dir­vo­se ūki­nin­kau­jan­tys Van­da ir Rai­mon­das Sto­niai jau ski­na pir­mą­jį po ag­ro­dan­ga už­au­gin­tų braš­kių der­lių, ta­čiau ar il­gai skins uo­gas – ne­ži­no. Ne­spė­ju­sios nu­nok­ti jos su­džiūs­ta, krū­me­liai ru­duo­ja, nuo kait­ros rai­to­si au­ga­lų la­pai. Kas­dien lau­kus ap­žiū­rin­ti ūki­nin­ko ma­ma - ag­ra­ri­nių moks­lų dak­ta­rė Se­ve­ri­na Sto­nie­nė „Ūki­nin­ko pa­ta­rė­jui“ sa­kė ne­ži­nan­ti re­cep­to nuo karš­čio.

„Lie­taus ne­bu­vo nuo ba­lan­džio 3 d. Pa­kra­pi­ni­mo, kai vos su­drėk­da­vo au­ga­lų la­pai, lie­tu­mi ne­va­di­nu. Mo­lis ta­po gry­na ply­ta, smė­ly­je vis­kas kas gy­va su­džiū­vo. Ką da­ro­me? Nie­ko. Šią sa­vai­tę jau pa­si­da­vė­me. Jei lie­taus ne­bus, ne­bus ir der­liaus“,- sa­kė daug pa­tir­ties tu­rin­ti ag­ro­no­mė. Su vil­ti­mi ūki­nin­kai lau­kė si­nop­ti­kų iš­pra­na­šau­to oro at­ša­li­mo, ta­čiau nie­ko ge­ro ne­su­lau­kė: pa­pū­tė sau­sas, lau­kus dar la­biau džio­vi­nan­tis šiau­rės vė­jas. Vi­si 3 ha braš­kių bai­gia nu­džiū­ti – ant įkai­tu­sios že­mės gu­la ir la­pai, ir smul­ku­tės, ne­au­gan­čios uo­gos.

„Jei gau­siai pa­ly­tų, da­lį der­liaus gal dar iš­gel­bė­tu­me, ta­čiau kaip iš tie­sų bū­tų, sun­ku pa­sa­ky­ti. Žie­ma bu­vo šil­ta, au­ga­lai ve­ge­ta­vo, to­dėl nu­sil­po, men­kai iš­si­vys­tė jų šak­nų sis­te­ma“,- svars­tė dr. S.Sto­nie­nė.

Jei lie­taus ne­bus dar bent sa­vai­tę, stam­biau­si Jur­bar­ko r. braš­kių au­gin­to­jai pa­tirs ne ma­žiau kaip 12 tūkst. Lt nuos­to­lių. Kaip nie­ka­da šie­met bran­giai kai­na­vo trą­šos ir ag­ro­dan­ga, ne­ma­žai su­mo­kė­ta braš­kes ra­vė­ju­siems pa­gal­bi­nin­kams. Sa­vo dar­bo ūki­nin­kai ne­be­skai­čiuo­ja, nors lau­kuo­se pra­lei­džia die­nų die­nas.

Ne­ri­mą ūki­nin­kams ke­lia ne tik žūs­tan­tis uo­gų der­lius. Re­ta šių­me­tė žo­lė gra­si­na pa­lik­ti be pa­ša­ro ko­ne pus­šim­čio R.Sto­nio mė­si­nių miš­rū­nų ban­dą. Smė­lin­go­se Sma­li­nin­kų se­niū­ni­jos pie­vo­se te­li­ko vie­ni sta­ga­rai, dar blo­giau ten, kur pa­si­sku­bin­ta nu­šie­nau­ti – žo­lė ne­be­įsten­gia at­žel­ti ir nyks­ta iš šak­nų.

To­kios pat pro­ble­mos ka­muo­ja ir gal­vi­jų au­gin­to­jų kai­my­nus, ta­čiau ma­žuo­se ūke­liuo­se ir nuos­to­liai ma­žes­ni. Maž­daug 10 ha va­sa­ri­nių pa­sė­lių tu­rin­tis Sto­nių kai­my­nas Zig­mas An­driuš­ke­vi­čius ne­ri­mau­ja, kad va­sa­ro­jus dygs­ta pras­tai, o su­dy­gę au­ga­lai nyks­ta, trau­kia­si.

„Dau­giau nuos­to­lių ga­li­me pa­tir­ti iš­džiū­vus ga­nyk­loms – nu­pjau­ta žo­lė ne­be­atau­ga, o gy­vu­liai pri­vers­ti ės­ti sta­ga­rais vir­tu­sias smil­gas. Sod­rios žo­lės ne­be­li­ko“,- sa­kė jau­no­jo ūki­nin­ko ma­ma Da­nu­tė.

Tuo tar­pu Skir­sne­mu­nės se­niū­ni­jo­je esan­čio au­ga­li­nin­kys­tės ūkio sa­vi­nin­kė Zi­nai­da Dum­čai­tie­nė, šie­met de­kla­ra­vu­si 960 ha pa­sė­lių, grei­čiau­siai pa­tirs ke­lių šim­tų tūks­tan­čių li­tų nuos­to­lį. Prieš mė­ne­sį pa­sė­ti 300 ha va­sa­ri­nių rap­sų at­ro­do liūd­nai.

Pra­ėju­sį ru­de­nį sė­ją Jur­bar­ko r. su­truk­dė lie­tus – lau­kai įmir­ko, juo­se klim­po trak­to­riai, to­dėl Dum­čai­čiams ne­pa­vy­ko pa­sė­ti tiek žie­mi­nių, kiek bu­vo su­pla­na­vę, o pa­va­sa­rį sė­ja už­si­tę­sė. „Kai sė­jo­me, jau bu­vo sau­sa, o že­mė šiuo­se lau­kuo­se – nors puo­dus lip­dyk, gry­nas mo­lis. Bet ti­kė­jo­mės, kad pa­sė­jus rap­sus pa­lis. Per 7–10 die­nų rap­sai tu­rė­jo su­dyg­ti, bet jau pra­ėjo mė­nuo, o dai­ge­liai tik ka­la­si, ir tai ne vi­sur“,- skun­dė­si ūki­nin­kė.

Kad pik­tžo­lės ne­nu­stelb­tų ne­spė­ju­sių iš­dyg­ti va­sa­ri­nių rap­sų, Dum­čai­čiai tuoj po sė­jos lau­ką nu­purš­kė bu­ti­za­nu – žmo­nės ti­kė­jo­si, kad pa­lis. Pa­sė­lius ap­žiū­rė­ju­si Lie­tu­vos že­mės ūkio kon­sul­ta­vi­mo tar­ny­bos Jur­bar­ko biu­ro va­do­vė, au­ga­li­nin­kys­tės kon­sul­tan­tė Zu­za­na Orin­tie­nė ūki­nin­kei pa­ta­rė pa­si­kliau­ti Die­vu – jei ar­ti­miau­siu me­tu pa­lis, au­ga­lė­liai dar įsi­šak­nys, at­si­gaus.

„Pa­sė­liai dygs­ta la­bai ne­vie­no­dai – vie­ni dar skil­čia­la­pio fa­zės, da­lis jau su ke­liais la­pe­liais. Ki­ti ir vi­sai ne­iš­dy­gę. Šiuo me­tu la­biau­siai rei­kia drėg­mės, kad au­ga­las ga­lė­tų pa­si­sa­vin­ti dir­vo­je įterp­tas trą­šas, ku­rių ūki­nin­kė prieš sė­ją iš­bars­tė so­čiai. Už­si­tę­sus saus­rai, sil­pni dai­ge­liai iš­džius. Bet jei ne­tru­kus ir pa­lis, saus­ra jau bus pa­da­riu­si sa­vo nei­gia­mą įta­ką – rap­sai su­kils ne­vie­no­dai, to­dėl der­liaus nu­ė­mi­mo me­tu da­lies nuos­to­lių iš­veng­ti ne­pa­vyks“,- sa­kė au­ga­li­nin­kys­tės kon­sul­tan­tė.

Kol kas stam­biau­sio Jur­bar­ko r. au­ga­li­nin­kys­tės ūkio sa­vi­nin­kai nuos­to­lių dėl vė­luo­jan­čių su­dyg­ti va­sa­ri­nių rap­sų ne­skai­čiuo­ja, nors į kiek­vie­ną hek­ta­rą jau in­ves­ta­vo maž­daug po 1500 Lt. Zi­nai­da įsi­ti­ki­nu­si, kad šie rap­sai ne­tu­ri bio­lo­gi­nio laik­ro­džio – ir vė­liau su­dy­gę spės su­bran­din­ti der­lių. Ta­čiau va­sa­ri­niai ja­vai skir­sne­mu­niš­kių lau­kuo­se sto­vi kaip mū­ras.

Žem­dir­biai džiau­gia­si, kad su­spė­jo juos pa­sė­ti anks­čiau, kai dar že­mė bu­vo drėg­na – au­ga­lai spė­jo ne tik su­dyg­ti, bet ir ge­rai įsi­šak­ny­ti. Lai­ku spė­ta ir juos pa­tręš­ti, to­dėl da­bar ne­trūks­ta mais­to me­džia­gų. Ži­no­ma, jei lie­taus ne­bus dar ke­le­tą sa­vai­čių, va­sa­ri­nių ja­vų au­gi­mas ga­li su­lė­tė­ti, o tai tik­rai tu­rės nei­gia­mos įta­kos der­liui. Lie­tu­vos že­mės ūkio kon­sul­ta­vi­mo tar­ny­bos Jur­bar­ko r. biu­ro ve­dė­ja, au­ga­li­nin­kys­tės kon­sul­tan­tė Z. Orin­tie­nė tei­gia, kad ir va­sa­ri­nių pa­sė­lių lau­kai ne vi­sur to­kie gra­žūs – ūki­nin­kai skun­džia­si, kad kai kur ja­vai dygs­ta sun­kiai, pa­sė­lis re­tas, sil­pnas, o saus­ra jį ga­li ir vi­sai nu­de­gin­ti. Ta­čiau kol kas, at­ro­do, grū­dų au­gin­to­jai dar tu­ri vil­ties. Jei saus­ra ne­už­si­tęs, pa­li­jus tu­rė­tų at­si­gau­ti ir ga­nyk­lų žo­lė. Tik ka­da su­lauk­si­me lie­taus, nie­kas ne­ga­li pa­sa­ky­ti.