Tai nustatyta Valstybės kontrolei atlikus auditą, kurio metu vertinta
švietimo sistemos reformos eiga.
Valstybės kontrolierė Rasa Budbergytė pažymėjo, kad pozityvūs Lietuvos
švietimo sistemos pokyčiai yra akivaizdūs, bet jie galėjo būti svaresni,
laiku patvirtinus Valstybinę švietimo strategijos nuostatų įgyvendinimo ir
Ilgalaikės švietimo finansavimo programą.
Auditoriai pažymi, kad nors nacionalinės išlaidos švietimui kasmet
didėjo, tačiau jų santykis su bendruoju vidaus produktu per pastarąjį
dešimtmetį sumažėjo nuo 6,1 proc. iki 5,2 proc.
Lėšų poreikį, anot kontrolierių, didina neefektyvus jų naudojimas.
Daugelyje savivaldybių vėluojama pertvarkyti mokyklų tinklą, todėl šalyje
vienam mokytojui tenkančių mokinių skaičius buvo vienas mažiausių Europos
Sąjungoje. Nepertvarkius mokyklų tinklo, daugiau lėšų reikia jų remontui,
mokymo priemonėms ir kitoms reikmėms.
Pasak auditorių, dėl mokinio krepšelio lėšų perskirstymo tarp
savivaldybės teritorijoje esančių mokyklų, neužtikrinamas mokinio krepšelio
finansavimo principas - „pinigai paskui mokinį“. Dėl to kyla rizika, kad
mokyklose, kurioms neskiriama visa joms priklausanti lėšų suma, nebus
įvykdyti ugdymo planai.
Valstybės kontrolieriai konstatavo, kad daugelyje universitetų nėra
tinkamų mokymosi sąlygų, bloga bendrabučių būklė, pasenusi laboratorinė
įranga, tačiau jų atnaujinimas vyksta lėtai. Auditoriai pažymi, kad
investicijoms, tiesiogiai susijusioms su studijų procesu, skiriama tik 35
proc. visų lėšų.
Valstybės kontrolė Vyriausybei, Švietimo ir mokslo ministerijai pateikė
rekomendacijas, kurių įgyvendinimas galėtų paspartinti švietimo sistemos
pertvarką. Jose siūloma numatyti ilgalaikį švietimo įstaigų finansavimą,
įvertinant visus galimus finansavimo šaltinius, teikiami pasiūlymai, kurie
padėtų spartinti švietimo įstaigų tinklo pertvarką.