Iš žemdirbystės - į miškininkystę

Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) prie Žemės ūkio ministerijos baigė rinkti paraiškas pagal dvi Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programos (KPP) priemones „Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ ir „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“, kuriomis remiamas žemės plotų apsodinimas mišku.

Per beveik keturis mėnesius trukusį paraiškų surinkimo laikotarpį gauta 181 paraiška pagal KPP priemonę „Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“.

Ši priemonė daugiausia susidomėjimo sulaukė Šiaulių apskrityje - čia pateiktos 37 paraiškos. Aktyvūs buvo ir Utenos (31 paraiška), Kauno (27 paraiškos) apskričių pareiškėjai.

Parama pagal šią KPP priemonę bus mokama už geros agrarinės būklės žemės ūkio paskirties žemės, kuri turėjo būti deklaruota tiesioginėms išmokoms gauti dvejus metus iki paraiškos pateikimo, apsodinimą.

Pagal antrąją KPP priemonę „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ gautos 154 paraiškos. 35 iš jų pateiktos Šiaulių apskrityje, 23 - Kauno.

Pagal šią priemonę paramą asmenys gaus mišku apsodinę apleistą žemės ūkio paskirties, miškų ūkio ir kitos paskirties žemę.

Tris su puse hektaro žemės ūkio paskirties, tačiau nederlingos žemės paversti mišku ketina ir Pagojų (Kazliškio sen., Rokiškio r.) kaime ūkininkaujantis Dalius Čiučelis. Ateityje ūkininkas planuoja verstis miškininkyste.

D.Čiučelis neneigia, kad miškui jis visuomet jautė daugiau sentimentų nei žemei.

Nors jis nei žemdirbys, nei miškininkas, o statybininkas, savo darbo karjerą pradėjo miške. Buvo miškakirtys tuomečiame Rokiškio miškų ūkio susivienijime, paskui miškų urėdijoje.

Turėjo ir savo lentpjūvę, tačiau ji sudegė. Bet, sako D.Čiučelis, niekas nesudegino jo noro dirbti miške. Iki šiol jį samdo ne tik valstybinių miškų šeimininkai, bet ir miško savininkai.

Pastarieji ne visi iškirstą mišką nori atsodinti ir jį auginti.

Dažniau jie iškirstą parduodavo. D.Čiučelis nedvejodamas pirko. „Iškertu, o kelmus nuperku“, - sakė jis.

Taip hektaras po hektaro, ir dabar D.Čiučelis jau turi 30 ha miško.

D.Čiučelis nupirkęs iškirstą mišką skubėdavo jį atsodinti. Kai kurie plynai iškirsti ir jo atsodinti miškai šiandien - jau gerokai ūgtelėję.

Sodino ir ugdė mišką D.Čiučelis už savo pinigus. Todėl kai tik sužinojo, jog ES rems ir miškų sodinimą, pamanė, kad ta parama - kaip tik jam.

Pavasarį jis nusipirko sodybą ir 9 hektarus žemės prie jos.

Nors žemė buvo žemės ūkio paskirties, tačiau, pasak Daliaus, žemės ūkiui netinkama - pelkėta ir apaugusi krūmokšniais. Kas kita - miškui.

D.Čiučelis pateikė paraišką paramai pagal KPP priemonę - „Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“.

Sakoma, kad mišką sodini ne sau ir netgi ne vaikams - vaikaičiams. Tris dukras (vyriausiai - dar tik 13 metų) auginantis 38-erių Dalius šio už ES paramą pasodinto miško tikisi sulaukti pats. Mat jis sodins hibridines drebules. „Hibridinės drebulės užauga ir subręsta per trisdešimt metų“, - sakė jis.

Miško veisimas greitai augančių rūšių medžiais ES lėšomis nekompensuojamas, tačiau hibridinės drebulės prie tokių nepriskiriamos. Rinktis šią medžių rūšį D.Čiučeliui patarė Miškotvarkos institute dirbantis jo sūnėnas Karolis.

Pagal dabartinę paramos administravimo tvarką, nereikia iškirsti savaime išaugusių krūmokšnių.

Kitiems savininkams naujoji tvarka - didelis palengvinimas. Tačiau D.Čiučelis rauna ir džiauna menkaverčius krūmus.

„Koks miškas bus iš jų?“ - retoriškai klausė jis.

Daliui reikia tokio miško, iš kurio galėtų gyventi ne tiktai jis, bet ir jo vaikai.

D.Čiučelis dar dirba 40 ha žemės. 16 ha yra jo nuosavos, likusi - nuomojama.

Augina javus, grikius. Turi 2,5 ha serbentyną.

Nederlingoje ir dar netręšiamoje žemėje neauga ne tik kviečiai, bet ir grikiai.

„Jei pasitaiko pasėti juos ne smėlyje, o molyje - nieko nėra“, - guodėsi Dalius.

O jo juodieji serbentai kasmet varvėte varva. Bet, pasak Daliaus, ir jų niekam nereikia.

„Vienais metais visai niekas nepirko, kitais juoduosius serbentus pirko tik kartu su raudonaisiais. Laksčiau po kaimą kaip kvailas, iš močiučių raudonuosius rinkau“, - prisiminė jis.

Todėl D.Čiučelis žada ateityje ekologinio ūkio atsisakyti.

„Ir tuos plotus apsodinsiu mišku“, - sakė vyras. Jo įsitikinimu, ekologinį ar neekologinį ūkį kurti turi tie, kurie gyvena tam tinkamoje žemėje.

Jeigu ne - privalu rinktis tai, kas toje žemėje auga. „Žmogus prie žemės, o ne žemė prie žmogaus turi prisitaikyti', - kalbėjo D.Čiučelis.

Kazliškio žemės, kur jis gyvena, derlingumas nesiekia nė 30 balų. Todėl D.Čiučelis jau tvirtai apsisprendė iš žemdirbystės pasukti į miškininkystę.

* Skiriamos trijų rūšių išmokos: vienkartinė miško įveisimo išmoka, kasmetis naujai įveisto miško priežiūrai skirtas priedas ir prarastų pajamų kompensavimo išmoka arba metinis priedas, padengiantis prarastas pajamas iš žemės ūkio veiklos įveisus mišką.

* Vienkartinė išmoka bus skiriama pirmaisiais arba antraisiais metais po miško įveisimo priklausomai nuo to, kada baigiami miško įveisimo darbai (miškas turi būti įveistas per tris miško želdinimo sezonus nuo paraiškos pateikimo).

* Vienkartinė miško įveisimo išmoka nepriklausys tiems paramos gavėjams, kurių apleisti žemės plotai mišku apaugo savaime ir jų papildomai želdinti nereikia.

* Kasmetė miško priežiūros ir apsaugos išmoka skirta miškui prižiūrėti ir ugdyti. Ji gali siekti nuo 1035,84 Lt/ha iki 1726,40 Lt/ha priklausomai nuo želdinių sudėties.

* Kasmetė miško priežiūros ir apsaugos išmoka bus mokama penkerius metus.

* Kasmetė miško priežiūros ir apsaugos išmoka nebus skiriama želdinantiems greitai augančius medžius ir apželdinusiems valstybinę žemės ūkio paskirties žemę. Taip pat ji nemokama, jei miškas sodintas ne žemės ūkio, o miškų ūkio paskirties žemėje.

* Prarastas pajamas kompensuojantis priedas, padengiantis iš žemės ūkio veiklos prarastas pajamas įveisus mišką, skiriamas tik pagal priemonę „Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“.

* Prarastų pajamų kompensavimo išmoka ūkininkų kategorijai priskiriamiems pareiškėjams yra 383,26 Lt/ha, kitiems - 86,32 Lt/ha. Ši kompensacinė išmoka bus mokama 15 metų.