Tai, kad užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas Čikagoje lankėsi dieną prieš Seimui pritariant Pilietybės įstatymo pakeitimo įstatymui, jo neišgelbėjo nuo pasipiktinusių JAV lietuvių klausimų krušos.
„Kur jūs matėte, kad senas Seimas, vadovaujamas A.Smetonos, šitaip išdraskytų Lietuvą į gabaliukus? Kur jūsų akys, kur jūsų protai, iš kur jūs atėję, seimūnai?“, - graudeno kovotoja už Sąjūdžio idėjas prisistačiusi pagyvenusi moteris.
Atsakyti diplomatiškai ar karštai?
„Kaip čia atsakyti, ar diplomatiškai, ar irgi taip pat karštai, kaip jūs čia pašnekėjote? - neieškojo žodžio kišenėje atsikirsdamas ministras. - Įstatymai Lietuvoje priimami visų pirma valdžios organuose. Seimo nenuleido ant virvutės joks piktadarys į Lietuvą. Už Seimą balsavo tokie patys žmonės, kaip jūs, pagal savo sąžinę ir savo supratimą.“
Maždaug pusantro šimto susirinkusių, daugiausia pagyvenusio amžiaus Čikagos apylinkių gyventojų, labiausiai peikė P.Vaitiekūną už, jų nuomone, netikusį Pilietybės įstatymą, už nesirūpinimą Lietuvos inteligentijos gerove, už Seimo nenorą įteisinti balsavimą internetu.
„Ar jūs tik norite susikurti savo gyvenimą ir negalvojate, kaip inteligentija Vilniuje vargsta. Baisu pažiūrėti, kaip tos pensininkės, gydytojos, aktorės, inžinierės vos suduria galą su galu“, - apgailėjo prastą Vilniaus inteligentų padėtį buvusia inžiniere prisistačiusi susitikimo su ministru dalyvė.
Veidrodis dėl veidelio išvaizdos nekaltas
Savitvardos nepraradęs, tačiau, kaip pats vėliau sakė, „į vatą atsakymų nevyniojęs“ užsienio reikalų ministras pasipiktinusiems emigrantams dėstė: „Seimas yra Lietuvos atspindys. Ir jeigu jis jums nepatinka, jūs išvažiavote ir nebedalyvaujate Lietuvos kūrime. Jeigu jums nepatinka veidelis, kurį jūs matote tame veidrodyje, tai nereikia kaltinti veidrodžio.“
Vienas po kito garbingo amžiaus susirinkusieji ne tiek uždavinėjo ministrui konkrečius klausimus, kiek dalino patarimus, kaip jis turėtų spręsti emigracijos bei užsienio politikos klausimus.
P.Vaitiekūnas tikino į pasiūlymus atsižvelgsiąs, tačiau pasiūlymo čia pat „pasvarstyti pilietybės apibrėžimo platumą“ ir į jį panašių mandagiai atsisakė.
Sugrįžusi į Lietuvą praturtėjo
Ministras ragino emigrantus nesikratyti atsakomybės ir neneigė pats padaręs klaidų. „Lengviausia yra pabėgti nuo atsakomybės. Lietuva patyrė 50 metų okupaciją ir tos okupacijos pasekmės yra daug skaudesnės, negu mes galvojome. Ir aš, balsuodamas tuometėje Aukščiausioje Taryboje, padariau klaidų. Ne viską padariau, ką galėjau, būdamas ministru. Tos klaidos atsiranda iš nesupratimo, iš nesugebėjimo būti laisvam“, - pripažino jis.
Žibalo į besiplieskiančią ugnį gerokai įpylė vasarą Čikagoje besisvečiuojanti Jūratė Meiduvienė. Pati kelerius metus praleidusi Londone, tačiau vėliau sugrįžusi į Lietuvą, moteris viešai paragino vietinius lietuvius kuo greičiau sugrįžti. „Kodėl jūs nenorite sugrįžti nors metams, nors pusei metų, pabandyti? Atsiribodami nuo Lietuvos, jūs tiesiog nežinote. Grįžusi iš Londono nuėjau į draudimą. Dirbau už 360 litų, dabar jau išaugau, praturtėjau galbūt net daugiau nei jūs“, - kalbėjo moteris. Jos žodžiai buvo sutikti plojimų ir pasipiktinimo šūksnių mišiniu.
Teisininkas prašė pagarbos ministrui
Įtampa salėje šiek tiek atslūgo, kai jaunas teisininkas Adomas Siudika, padėkojęs užsienio reikalų ministrui ir prezidentui Valdui Adamkui, kad šie pakėlė Lietuvos įvaizdį pasaulyje, pasiūlė visiems „laikytis šiek tiek švelnesnio tono“. „Manau, kad ministras nusipelno mūsų pagarbos“, - įtikinėjo A.Siudika.
Atsirado klausimų, kuriais P.Vaitiekūno ir Čikagos lietuvių nuomonės sutapo. Ministras teigė manantis, kad užsienio lietuviai galėtų turėti savo atstovą Seime. Tuo pačiu metu jis pabrėžė, kad su tuo kol kas nesutinka Seimas.
Lietuvos diplomatijos vadovas teigė suprantantis emigrantų pasipiktinimą ilga pasų pratęsimo ir vaiko gimimo liudijimų išdavimo procedūra. „Pasas turėtų būti išduodamas per vieną-dvi dienas. Ateityje konsulatuose turės būti už tai atsakingas žmogus“, - kalbėjo P.Vaitiekūnas.
Skirtumai – įveikiami
Ministras tvirtino, kad emigrantai yra „laukiami, brangūs ir brangintini Lietuvoje“.
„Žmonės, išvažiavę į užsienį, įgyja patirties. Jie kitaip mato pasaulį, įgyja naujų žinių. Tokie žmonės, sugrįžę į Lietuvą, gali ją pakeisti iš esmės. Ar daug tokių žmonių reikia? Galbūt dešimties, galbūt šimto, gal tūkstančio? Aš nežinau“, - pripažino P.Vaitiekūnas.
Lrytas.lt paklaustas, ar nuomonių skirtumai tarp JAV lietuvių ir Lietuvos lietuvių gali būti vadinami susipriešinimu, ministras atsakė: „Nesusikalbėjimai yra laikini ir įveikiami. Nėra fundamentalių nesusipratimų, kurie mus išskirtų.“
Tiki šviesia Lietuvos ateitimi
Su tuo sutiko devynerius metus JAV gyvenantis Alvydas Jakutis, visą susitikimo su ministru laiką labai įdėmiai sekęs, kas vyksta salėje.
„Tarp lietuvių nuo Vytauto laikų buvo susipriešinimų. Visuomet yra smulkmeniškų žmonių, ir yra drąsių žmonių. Lietuva išgyvena sunkius procesus, tie procesai ne taip lengvai išsisprendžia. Aš tikiu šviesia Lietuvos ateitimi“, - tikino 32 metus vilkikus vairuojantis vyras.
Tačiau jis abejojo, ar greitu laiku susiruoš grįžti į Lietuvą. „Pirmiausia ekonominė situacija turi pasikeisti. Be to, kol gyvenau Lietuvoje, turėjau baimintis dėl savo saugumo. Amerikoje aš jaučiuosi saugus“, - kalbėjo į susitikimą su Lietuvos diplomatijos vadovu atėjęs lietuvis.
Išklausęs Čikagos lietuvių nuomonių, išvykdamas P.Vaitiekūnas jiems linkėjo: „Lengva mylėti gražius, lengva mylėti turtingus, lengva mylėti galingą, didžią ir didingą šalį, kaip Amerika. Mylėkime Lietuvą, kuri dar nėra tokia. Tik mūsų meilės ir tikėjimo dėka ji gali tapti tokia.“