Tačiau V.Greičiaus atleidimas parlamentarams sukėlė klausimų. Prezidento
Valdo Adamkaus dekretą, kuriuo numatoma atleisti V.Greičių, Seimui
pristačiusi šalies vadovo patarėja teisės klausimais Aušra Rauličkytė buvo
paprašyta paaiškinti V.Greičiaus atleidimo priežastis. Jos atsakymas, kad
nebalsavęs už AT pirmininko atleidimą Seimas pažeistų Konstituciją, nes jo
devynerių metų kadencija baigiasi liepos 8-ąją, papiktino parlamentarus.
A.Rauličkytė pažymėjo, kad „Seimas negalėtų turbūt balsuoti kitaip“, ir
tikino, kad Seimui neatleidus V.Greičiaus nuo liepos 8-osios, dabartinis AT
pirmininkas bet kuriuo atvejui prarasiąs savo įgaliojimus.
„Seimo funkcija yra patikrinti, ar tikrai ta kadencija - devynerių metų,
kuriai AT pirmininkas yra paskirtas yra pasibaigusi“, - sakė A.Rauličkytė.
„Ne jums spręsti, kaip mes turime elgtis. Aš vietoje Jūsų atsiprašyčiau“,
- piktinosi „tvarkietis“ Valentinas Mazuronis.
A.Rauličkytė pažymėjo, kad net jeigu AT pirmininku būtų skiriamas tas
pats asmuo, Seimui vis tiek reikėtų jį atleisti ir po to vėl paskirti. Ji
tikino, kad „pasibaigus įgaliojimams jie automatiškai neprasitęsia“. Ji
teigė, kad Seimui nepatvirtinus V.Greičiaus atleidimo, tai būtų Seimo
problema, ne prezidento.
Tokie prezidento patarėjos paaiškinimai sukėlė dar didesnį opozicinių
frakcijų atstovų pasipiktinimą. Parlamentarai nesutiko, kad Seimas šioje AT
pirmininko atleidimo procedūroje atliktų tik formalistinę funkciją.
Pagal įstatymus, Aukščiausiojo Teismo pirmininką skiria Seimas prezidento
teikimu.
Prezidentas pirmadienį pasirašė dekretą, numatantį atleisti V.Greičių iš
pareigų, pasibaigus įgaliojimų laikui. Jis taip pat pasirašė dekretą, kuriuo
teikia Seimui skirti J.Prapiestį AT pirmininku.
J.Prapiesčio kandidatūrai ragino nepritarti visuomeninė organizacija
Piliečių santalka. Ji paragino Seimo narius neskirti J.Prapiesčio į šias
aukštas pareigas bei neskirti jo ir laikinuoju šio teismo vadovu.
Visuomeininkai ragino prieš priimant sprendimą dar kartą nuodugniai
susipažinti su Seimo laikinosios komisijos koncerno EBSW veiklai ištirti
surinkta medžiaga.
„Primename Jums, kad į aukščiausius teisminės valdžios pareigūnus
pasiūlytas asmuo 1992-1996 metais Lietuvos demokratinės darbo partijos
sudarytoje Vyriausybėje buvo teisingumo ministru: jis peržiūrėdavo
Vyriausybės priimamus teisės aktus ir už juos balsuodavo“, - rašoma
Santalkos išplatintame viešame laiške Seimui, kurį Santalkos vardu pasirašė
buvęs Lietuvos kariuomenės vadas Jonas Kronkaitis.
Santalka sako, kad būtent šios Vyriausybės sprendimai leido EBSW
koncernui perimti daugiau nei pusantro šimto sėkmingai dirbusių šalies
įmonių, kurios vėliau buvo sužlugdytos. Be to, būtent ši Vyriausybė perdavė
į EBSW koncerno rankas Valstybinį komercinį banką ir teikė šiam koncernui
dosnias paskolas su valstybės garantija.
„Būtent dėl šios Vyriausybės globotos verslo grupuotės veiksmų piliečiai
ir valstybė, Jūsų sudarytos komisijos duomenimis, prarado daugiau nei du
milijardus litų - tuo metu tai sudarė pusę metinio Lietuvos biudžeto“, -
teigia Piliečių santalka.
EBSW koncerno bylos neseniai pasiekė teismą. Tikriausiai vėliau
sprendimai šiose bylose bus peržiūrėti ir Aukščiausiajame Teisme.
Pasak prezidento atstovės spaudai Ritos Grumadaitės, J.Prapiestį
V.Adamkus pasirinko „įvertinęs jo administracinę patirtį, patirtį
Konstituciniame Teisme, jo didelį autoritetą teisėjų bendruomenėje ir tai,
kad J.Prapiestis buvo vienas iš nepriklausomos Lietuvos teisinės sistemos
kūrėjų“.
Pats J.Prapiestis teigė prezidento siūlymą užimti postą priėmęs „kaip
pripažinimą ir įvertinimą, pasiūlymą įdomaus, bet nelengvo darbo“. „Nematau
priežasčių, kodėl tokio pasiūlymo turėčiau atsisakyti“, - sakė kandidatas.
EBSW veiklą Seime 2005-2006 metais tyrusi laikinoji parlamentinė komisija
nustatė, kad valstybės institucijos tuomet nesiėmė pakankamų priemonių, kad
būtų apsaugotas viešasis interesas.
J.Prapiestis EBSW veiklos metais buvo teisingumo ministru.
Anksčiau prezidentas yra paskelbęs, kad J.Prapiestį siūlys skirti
laikinuoju AT vadovu, tačiau Seimui suformavus visą AT teisėjų korpusą,
atsivėrė kelias nuolatinio vadovo skyrimui.
Dabartinio Aukščiausiojo Teismo vadovo Vytauto Greičiaus kadencija
baigsis liepos 8 dieną, jis toliau dirbs šiame teisme, nes, Seimo sprendimu,
į šį teismą yra paskirtas iki jam sueis 65 metai. Aukščiausiajam Teismui
V.Greičius vadovavo nuo 1999 metų liepos mėnesio.