RRT nustatė, kad ataka prieš Lietuvą
praėjusį savaitgalį surengta per Prancūzijoje ir Švedijoje
esančias tarnybines stotis.
Opozicijos atstovai piktinasi, jog
Vyriausybė iki šiol nereagavo į įsilaužimus.
Trečiadienį po Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK)
posėdžio, kuriame aiškintasi padėtis dėl Lietuvą ištikusių kibernetinių
atakų, RRT direktoriaus pavaduotoja Diana Korsakaitė žurnalistams sakė, jog
tyrimą atliekanti RRT bendradarbiauja su kolegomis iš Estijos.
Į klausimą, ar galima lyginti pastarąją ataką prieš Lietuvą su ataka
prieš Estiją, D.Korsakaitė sakė: „Kiek tai yra elektroninė ataka, taip.
Tačiau kitais aspektais lyginti vienas prie vieno neišeina“.
Estijoje kibernetinė ataka prasidėjo praėjusiais metais, Estijos
Vyriausybei nutarus iš Talino centro perkelti bronzinio kario skulptūrą į
kitą vietą. Tuomet nustatyta, kad minėtos atakos prieš estiškus tinklapius
galėjo būti organizuojamos Rusijoje.
Nors po minėtų išpuolių kaimyninėje Estijoje praėjo daugiau nei metai,
Lietuvos Vyriausybė darbo grupę kibernetinio saugumo problemoms spręsti
sudarė vos prieš kelias savaites.
Be to, anot Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK)
pirmininko Alvydo Sadecko, minėta darbo grupė kol kas nepradėjo dirbti,
elektroninės erdvės saugumu besirūpinančių tarnybų darbas kol kas blogai
koordinuojamas, vis dar nepradėtas rimtai svarstyti jau prieš trejus metus
parengtas atitinkamas įstatymas.
„Tarnybos veikia, tačiau koordinacijos problema yra tarp visų
institucijų, atsakingų už elektroninį saugumą. Dar nepradėjo dirbti ir darbo
grupė, sudaryta Vyriausybės, kuri turėtų paruošti kibernetinio saugumo
kryptis, perspektyvas, kokios priemonės reikalingos įgyvendinti. Mes manome,
kad (Vyriausybė - BNS) turėtų žymiai greičiau formuluoti visus pavedimus.
Protokoliniu sprendimu komitetas siūlys Vyriausybei neatidėliotinai
susirinkti ir pagalvoti, kaip paspartinti kompleksinių priemonių vykdymą“, -
žurnalistams sakė A.Sadeckas.
Opozicinių konservatorių atstovė NSGK narė Rasa Juknevičienė teigė, jog
Vyriausybė jau sekmadienį turėjo rinktis į posėdį ir svarstyti elektroninės
erdvės saugumo užtikrinimo priemones.
„Skandalingiausias dalykas yra tas, kad šitų atakų metu ir tuoj pat po jų
Vyriausybė nusišalino. Tokiu atveju, kuris labai primena Estijos atvejį,
kuomet visas pasaulis sureagavo, mūsų Vyriausybėje neįvyko nei vieno
posėdžio ir po Estijos įvykių per visus metus Vyriausybė nekoordinavo šios
veiklos. Tai yra labai bloga padėtis politiniame visų pirma lygmeny ir,
manau, kad premjeras ar jį pavaduojantis žmogus turėtų dėl to aiškintis ir
Seime“, - trečiadienį žurnalistams sakė R.Juknevičienė.
NSGK nariai trečiadienį uždarame posėdyje buvo informuoti, kad ataka
prieš Lietuvą organizuota iš užsienio valstybės, tačiau viešai kol kas
atsisakoma įvardinti, iš kurios konkrečiai valstybės sklido įsilaužimai.
„Mes tarnyboms perdavėme tą informaciją, kurią mums pavyko nustatyti, tai
yra iš kokios šalies buvo vykdoma ataka. Tačiau tai nereiškia, kad toliau
grandine tiriant ta šalis nepasistūmės į Rytus, Vakarus ar į Pietus“, - sakė
RRT atstovė D.Korsakaitė.
Pasak jos, savaitgalio įsilaužimai nebuvo aukšto lygio profesionalų
darbas.
„Matyt, būtų galima tikėtis ir rimtesnių atakų ateity. Tai nebuvo paties
aukščiausio profesionalumo lygio ataka“, - teigė D.Korsakaitė.
Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovas Povilas Malakauskas teigė
neatmetantis, jog kibernetinės atakos gali pasikartoti ir ateityje, nes
panašūs reiškiniai vyksta visame pasaulyje.
VSD direktorius nekomentavo, ar išpuolis prieš Lietuvą gali būti susijęs
su neseniai kai kuriais priimtais politiniais sprendimais, pavyzdžiui, Seimo
priimtu įstatymu, draudžiančiu sovietinės simbolikos naudojimą
susirinkimuose.
NSGK pirmininkas A.Sadeckas teigė, jog policijos departamentas dėl
kibernetinių atakų pradėjo ikiteisminį tyrimą.
Interneto įsilaužėliams iš užsienio šalių savaitgalį įsibrovus ir
buvusios Sovietų Sąjungos simboliais paženklinus kelias dešimtis lietuviškų
tinklalapių (po išpuolio prevenciniais sumetimais buvo laikinai sustabdytas
ir kitų tarnybinėje stotyje veikiančių tinklapių - iš viso apie 300 -
darbas).
Iki pirmadienio vakaro visos sugadintos lietuviškos interneto svetainės
buvo atstatytos.
Svarbiausių šalies institucijų - Seimo, Vyriausybės, prezidentūros -
svetainių veikla nebuvo sutrikusi.
Tai vienas didžiausių incidentų lietuviškoje interneto erdvėje.
Šių metų gegužę septynios NATO šalys - Vokietija, Slovakija, Latvija,
Lietuva, Italija, Estija ir Ispanija - sutarė įkurti ir finansuoti apsaugos
nuo kibernetinių atakų centrą Taline.
Tokio centro steigimą paskatino ir paspartino Estijos patirtos
kibernetinės atakos praėjusiais metais, Estijos Vyriausybei nutarus iš
Talino centro perkelti bronzinio kario skulptūrą į kitą vietą.