Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka birželio pabaigoje
pakvietė popiežių į savo šalį, kurią Rusų Ortodoksų Bažnyčia laiko savo
„kanonine teritorija“.
Vatikanas teigiamai atsiliepė į šį kvietimą, o Aleksandras Lukašenka
pranešė, jog tikisi, kad Vatikanas tarpininkaus siekiant pagerinti Minsko
santykius su Vakarais, kurie kaltina Baltarusijos lyderį žmogaus teisių
pažeidimu.
Katalikų Bažnyčios vadovo, tada Jono Pauliaus II, vizitas į Ukrainą 2001
metais susilaukė griežtos ROB ir Maskvos patriarchatui pavaldžios Ukrainos
Ortodoksų Bažnyčios kritikos. Jos kaltino Vatikaną ortodoksų teisių
pažeidimu ir prozelitizmu ortodoksų „kanoninėje teritorijoje“.
Popiežius svajojo aplankyti ir Rusiją, bet ROB vadovas Aleksijus II tam
griežtai prieštaravo, kaltindamas katalikus siekiu palenkti pereiti į jų
tikėjimą Rusijos ortodoksus.
Atsakydamas į prašymą pakomentuoti popiežiaus ketinimą vykti į
Baltarusiją Maskvos patriarchato krikščionių tarpusavio ryšių sekretorius
Igoris Vyžanovas sakė: „Kaip pageidavimą galima pasakyti būtinybę
atsižvelgti į Baltarusijos gyventojų ortodoksų nuomonę“.
Jis pasiūlė „veikti, atsižvelgiant į konfesijų tarpusavio santykius
šalyje“, bet klausimą, kaip ROB vertina ortodoksų ir katalikų santykius
Baltarusijoje, peradresavo į Minską.
„Dėl to nuomonės galima paklausti Ortodoksų Bažnyčią Baltarusijoje“, -
sakė šventikas.
Rusijos Ortodoksų Bažnyčios Baltarusijos egzarchato sekretorius spaudai
Andrejus Petraškevičius sakė agentūrai „Reuters“ telefonu, kad nesutarimų
tarp ortodoksų ir katalikų šalyje nėra.
Ortodoksai ir katalikai - didžiausios konfesinės grupės 10 mln. gyventojų
turinčioje Baltarusijoje, bet ortodoksų skaičius, oficialiais duomenimis,
sudaro 80 proc. visų tikinčiųjų. Maždaug 14 proc. tikinčiųjų - katalikai.
A.Petraškevičius nekomentavo galimo Vatikano vadovo atvykimo į
Baltarusiją.
„Baltarusijos egzarchatas popiežiaus vizito galimybės nekomentuoja. kas
pakvietė, tas tegu ir komentuoja“, - sakė jis.