„Mane ir nustebino, ir nenustebino Dūmos pareiškimas. Aš tikėjausi, kad
galima sulaukti jų pareiškimo, bet jis yra toks didelis ir toks piktas,
todėl, man atrodo, kad Dūma persistengė ir tai kvepia šaltojo karo
gaivinimu. Kadangi mūsų Seimas dar posėdžiauja, reikia manyti, kad bus
ieškoma reakcijos formų“, - BNS trečiadienį sakė Č.Juršėnas.
Anot jo, jau ketvirtadienį Seimas gali imtis svarstyti atsakomąjį
pareiškimą.
Seimo užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininkas Justinas Karosas
abejojo, ar Seimui derėtų veltis „į pareiškimų karą“, teigdamas, jog
Lietuvos parlamentas turėtų išlaikyti ramybę ir orumą.
Č.Juršėno manymu, Seimas turėtų neatidėlioti savosios reakcijos, nes
Valstybės Dūmos pareiškimo tonas „jau yra per piktas, surinkta viskas kas
įmanoma ir surašyta net su tam tikrais garsinimais ir mums, ir regionui“.
Valstybės Dūma griežtai kritikuoja Lietuvos valdžios poziciją Rusijos
atžvilgiu ir pažymi, jog Lietuvos veiksmai gali kelti grėsmę stabilumui ir
saugumui Europoje.
Tai pažymima Rusijos Valstybės Dūmos trečiadienį priimtame pareiškime
„Dėl Lietuvos Respublikos valdžios veiksmų, nukreiptų Rusijos ir Lietuvos
santykiams bloginti“.
„Valstybės Dūma su nerimu pažymi, kad Lietuvos valdžia, pataikaudama
tiems, kurie kursto Rusijai priešiškas nuotaikas Lietuvos visuomenėje, ir
keldama specifiškai suprantamus transatlantinius interesus aukščiau
globalinio saugumo ir visos Europos uždavinių, savo neatsakingais veiksmais
gali sukelti grėsmę stabilumui ir saugumui Europoje, įšaldyti Europos
bendradarbiavimo procese išryškėjusius poslinkius“, - sakoma Rusijos
parlamento žemųjų rūmų pareiškime.
Dokumente aštriai kritikuojamas Seimo 2000 metais priimtas įstatymas dėl
sovietų okupacijos žalos atlyginimo, prieš kelias savaites Seimo priimtas
sovietinius simbolius draudžiantis įstatymas, taip pat - Lietuvos veto ES ir
Rusijos deryboms, bei pasklidusios nepatvirtintos žinios apie tariamas JAV
ir Lietuvos derybas dėl galimo priešraketinės gynybos skydo elementų
dislokavimo Lietuvoje.