Jei nėra derliaus – geriau miškai
ES teikiama parama už žemės apsodinimą miškais skatina ūkininkus pagalvoti, ar verta ūkininkauti žemėje, kuri neatneša norimo derliaus. Tokios žemės apsodinimas mišku tampa kaip alternatyva žemdirbystei, tuo pačiu tai – ilgalaikė investicija į pačią žemę.
KPP paramą administruojančios Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (NMA) duomenimis, per beveik keturis mėnesius trukusį paraiškų surinkimo laikotarpį žemę apsodinti mišku pagal KPP priemonę „Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ norėjo 192 pareiškėjas, o pagal priemonę „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ – 164 pareiškėjai.
Parama pagal pirmąją priemonę bus mokama už geros agrarinės būklės žemės ūkio paskirties žemės, kuri turėjo būti deklaruota tiesioginėms išmokoms gauti dvejus metus iki paraiškos pateikimo, apsodinimą. Pagal antrą priemonę paramą gaus mišku apsodinę apleistą žemės ūkio, miškų ūkio ir kitos paskirties žemę asmenys.
Aktyviausi – Šiaulių apskrityje
Daugiausiai ūkininkų, norinčių žemę apsodinti mišku atsirado Šiaulių apskrityje. Pagal KPP priemonę „Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ paraiškas pateikė 37 ūkininkai iš Šiaulių regiono, pagal „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ – 35 ūkininkai.
Nemažiau aktyvūs buvo ir Kauno apskrities žemdirbiai, atitinkamai pateikę 27 ir 23 paraiškas. Pagal KPP priemonę „Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ 31 paraišką pateikė ir ūkininkai iš Utenos apskrities.
Pagal šias KPP priemones skatinama žemės ūkio produkcijos gamybai naudotos žemės apželdinimas mišku, kaip alternatyvus žemės panaudojimas, plėtojant miškų ūkio veiklą užtikrinant vietovės ekologinių ir aplinkosauginių sąlygų gerinimą.
Skiriamos skirtingos išmokos
Už apželdinimą miškus galės būti skiriamos trijų rūšių išmokos: vienkartinė miško įveisimo išmoka, kasmetinis naujai įvesto miško priežiūrai skirtas priedas bei prarastų pajamų kompensavimo išmoka arba metinis priedas, padengiantis prarastas pajamas iš žemės ūkio veiklos įveisus mišką.
Vienkartinė išmoka skiriama pirmaisiais arba antraisiais metais po miško įveisimo, priklausomai nuo to, kada baigiami miško įveisimo darbai (miškas turi būti įveistas per tris miško želdinimo sezonus nuo paraiškos pateikimo). Šios išmokos negaus tie paramos gavėjai, kurių apleisti žemės plotai apaugo savaime ir jų želdinti nereikia.
Kasmetė miško priežiūros ir apsaugos išmoka skirta miškui prižiūrėti ir ugdyti. Ji bus mokama penkerius metus už kiekvieną hektarą mokant nuo 1035,84 litų iki 1726,40 litų priklausomai nuo želdinių sudėties. Tačiau ši išmokama nebus skiriama tiems, kurie žemę apsodins greitai augančiais medžiais arba apželdinusiems valstybinę žemės ūkio paskirties žemę.
Trečioji išmoka – prarastas pajamas kompensuojantis priedas bus skiriamas tik pagal priemonę „Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“. Ši išmoka bus mokama 15 metų, tačiau jos negaus veisiantys greitai augančias rūšis bei apželdinę valstybinę žemę paramos gavėjai.
Nacionalinės mokėjimo agentūros apmokėta informacija.