Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) dėstytojas
Laurynas Kasčiūnas BNS komentuodamas trečiadienį paskelbtą Dūmos pareiškimą,
pažymintį, kad Lietuvos veiksmai gali kelti grėsmę stabilumui ir saugumui
Europoje, sakė, jog tai - sistemingos veiklos stengiantis apjuodinti Lietuvą
ES ir NATO partnerių akyse pavyzdys, skirtas ne tik Vilniui, bet ir
Vakarams.
„Tai jau seniai besitęsiantis Rusijos bandymas visas Baltijos šalis,
neišskiriant nė vienos, paversti nevisavertėmis Europos Sąjungos ir NATO
narėmis. Tą nevisavertiškumą stengiamasi pabrėžti nuolat - jau nuo narystės
šiose organizacijose pradžios. Bandoma parodyti šias valstybes kaip Europos
parijus, trukdančius globalesniems sprendimams - esą Rusija ir ES eina į tam
tikrą santykių gilinimą, o čia atsiranda visokie trukdantys“, - sakė
politologas.
L.Kasčiūno teigimu istorinių faktų aspektai Dūmos pareiškime parodo, kad
nei Rusija nei jos istorikai nesuvokia ir negali leisti sau mąstyti, kaip
galima nacizmą prilyginti sovietmečio laikotarpiui. Jis taip pat pažymėjo,
kad Vakarų Europoje, nors ir egzistuoja supratimas apie komunizmo žalą, jis
nėra adekvatus europiečių požiūriui į fašizmą.
„Istoriškai susiklostė, kad mes gal net labiau nukentėjom nuo bolševizmo,
o ne nuo fašizmo ir šioje vietoje Lietuva vėl atsiduria tarp dviejų pusių.
Tam tikra prasme per tai jie irgi žaidžia“, - samprotavo politologas.
Pasak L.Kasčiūno, Rusijoje simboliai turi labai didelę įtaką, jų pokyčius
ir kitus su jais susijusius dalykus bandoma išnaudoti bei sujungti su
kitomis politinėmis problemomis.
Pareiškime užsimindama apie ribojamas Rusijos verslo galimybes Lietuvoje,
anot politologo, Rusija tikriausiai reaguoja į ES svarstomą direktyvą, kurį
paliestų energetikos sektorių.
„Toje direktyvoje įtvirtintas abipusiškumo principas. Manau, Lietuva
tikrai rėmė šitą principą, kuris numato, kad Rusijos verslui norint vystyti
veiklą Europos rinkoje, Rusija turi įsileisti Europos kapitalą ir į savo
rinką. Tai yra principas, kurio Rusija labai nenori. Kai kas vadina šią
nuostatą „Gazpromo“ (Rusijos dujų monopolininkės - BNS) straipsniu“, -
kalbėjo L.Kasčiūnas.
Kalbėdamas apie galimus Lietuvos ir Rusijos santykių pokyčius,
politologas teigė, kad žinant Rusijos ekonomikos ir politikos suaugimą,
galima tikėtis, kad Maskva gali bandyti „kirsti per verslą“, tačiau taip pat
pažymėjo, jos ekonominis Rusijos spaudimas Lietuvai jau ir taip yra
didelis.
Valstybės Dūma griežtai kritikuoja Lietuvos poziciją Rusijos atžvilgiu ir
pažymi, jog Lietuvos veiksmai gali kelti grėsmę stabilumui ir saugumui
Europoje.
Tai pažymima Rusijos Valstybės Dūmos trečiadienį priimtame pareiškime
„Dėl Lietuvos Respublikos valdžios veiksmų, nukreiptų Rusijos ir Lietuvos
santykiams bloginti“.
„Valstybės Dūma su nerimu pažymi, kad Lietuvos valdžia, pataikaudama
tiems, kurie kursto Rusijai priešiškas nuotaikas Lietuvos visuomenėje, ir
keldama specifiškai suprantamus transatlantinius interesus aukščiau
globalinio saugumo ir visos Europos uždavinių, savo neatsakingais veiksmais
gali sukelti grėsmę stabilumui ir saugumui Europoje, įšaldyti Europos
bendradarbiavimo procese išryškėjusius poslinkius“, - sakoma Rusijos
parlamento žemųjų rūmų pareiškime.
Dokumente aštriai kritikuojamas Seimo 2000 metais priimtas įstatymas dėl
sovietų okupacijos žalos atlyginimo, prieš kelias savaites Seimo priimtas
sovietinius simbolius draudžiantis įstatymas, taip pat - Lietuvos veto ES ir
Rusijos deryboms, bei pasklidusios nepatvirtintos žinios apie tariamas JAV
ir Lietuvos derybas dėl galimo priešraketinės gynybos skydo elementų
dislokavimo Lietuvoje.