Lietuvos aukštosios mokyklos kritikuojamos dėl to, kad specialistus rengia pagal pasenusias programas. Todėl nemažai teisę, psichologiją, filologiją ar kitus mokslus baigusių jaunų specialistų yra priversti imtis darbo ne pagal specialybę.
Beveik prieš dešimtmetį Lietuvos aukštosios mokyklos ėmė didinti studentų skaičių.
Šiuo metu studijuoja apie 200 tūkst. jaunuolių. Kritikai šaiposi, kad universitetai rengia būsimuosius bedarbius.
- Ar Airijoje mažiau jaunuolių veržiasi studijuoti į aukštąsias mokyklas? - „Lietuvos rytas“ pasiteiravo gamtos mokslų daktaro Arūno Teišerskio, jau penkerius metus dirbančio Dublino universitete.
- Ten tik mažiau nei trečdalis baigusių vidurines mokyklas įstoja į universitetus. Mano kolegos Airijoje, išgirdę, kiek daug lietuvių siekia aukštojo mokslo, negali atsistebėti.
Airijoje universitetai dažnai nurodo, kokiais pažymiais išlaikę egzaminus jaunuoliai gali tikėtis įstoti į vieną arba kitą fakultetą.
Net jei universitete liks laisvų vietų, nebus priimti abiturientai, kurių pažymiai prastesni, nei nustatyta.
- Ar labai skiriasi stojimo į aukštąsias mokyklas tvarka Airijoje ir Lietuvoje?
- Ir Lietuvoje, ir Airijoje stojant į aukštąsias mokyklas vertinami baigiamųjų (valstybinių) egzaminų rezultatai.
Tačiau Airijoje neįprasta pateikti dokumentus iš karto į keletą ar net keliolika mokyklų ar fakultetų.
- O kuo užsiima neįstoję airių abiturientai?
- Ten yra puiki profesinio mokymo sistema. Tačiau, pavyzdžiui, buhalterių nerengiama universitetuose kaip Lietuvoje. Tam yra pakankamai kolegijų, kur mokslas kartais būna net intensyvesnis nei universitete. Jos per kur kas trumpesnį laiką būsimam specialistui suteikia specialybei reikiamas žinias.
Kai kas sako, kad taip nukenčia bendro išsilavinimo lygis. Tačiau airiai – pragmatiški žmonės. Jeigu kas nors nori sužinoti apie meną, filosofiją ar kokios nors užjūrio valstybės istoriją, tai galima padaryti bibliotekoje ar viešosiose paskaitose. Tam tikrai nereikia už valstybės pinigus kelerius metus trinti kokio nors fakulteto suolo.
- Darbdaviai mūsų šalyje skundžiasi, kad net ir universitetus baigę jaunuoliai nėra pasirengę darbui.
- Taip yra todėl, kad universitetai nežino, kokie darbdavių poreikiai. O darbdaviai dažnai neįsivaizduoja, kokį išsilavinimą įgyja jaunuoliai aukštosiose mokyklose.
Ar kas nors Lietuvoje žino, kokių specialistų ir kiek reikia?
Tuo tarpu Airijoje atliekami tokie tyrimai. Į jų rezultatus privalo atsižvelgti valstybinės aukštosios mokyklos.
O privačios mokyklos pačios nustato studentų skaičių. Jos taip pat atsižvelgia į ūkio poreikius. Juk studentai paprasčiausiai neis studijuoti neperspektyvių dalykų.
- Ar Airijoje aukštąsias mokyklas baigę jaunuoliai laisvai susiranda darbą pagal specialybę?
- Tai priklauso ir nuo specialybės, ir nuo asmeninių savybių. Populiariausios specialybės Airijoje: teisė, medicina, psichologija. Dar – veterinarija.
Tačiau, mano manymu, kai priimamų studentų skaičius neviršija sveiko proto ribų, tai ir darbą susirasti lengviau.
Airijoje, kaip ir Lietuvoje, gana dažnai pasitaiko, kad išsilavinęs specialistas susiranda darbą užsienyje. Daugiausia jaunuolių išvyksta dirbti į JAV ir Didžiąją Britaniją.
Tačiau emigracija nėra pasiekusi katastrofiško masto. Retas specialybę turintis airis puola užsienyje ieškoti menkesnės kvalifikacijos reikalingo darbo.
- Nemažai programų, pagal kurias specialistai rengiami Lietuvoje, yra pasenusios. O kaip yra Airijoje?
- Airijoje universitetų dėstytojai ir vadovybė suinteresuoti, kad studentai būtų mokomi pagal naujausias programas. Ten universitetų finansinė padėtis priklauso nuo studijų lygio, o ne nuo politikų valios.
- O nuo ko reikėtų pradėti keisti Lietuvos aukštojo mokslo sistemą?
- Lietuvoje dėstytojai labai priklausomi nuo vadovybės – katedros vedėjo ar fakulteto dekano – simpatijų. Tuo tarpu Airijoje ir kitose šalyse dėstytojai renkami konkurso tvarka.
Tie konkursai skelbiami universiteto ar netgi valstybiniu lygiu. Nugalėtoją lemia surinkti balai, o ne katedros vedėjo arba fakulteto dekano nuomonė.
Studijos Airijoje ir Lietuvoje
* Populiariausios specialybės Lietuvoje – vadyba, teisė, ekonomika, psichologija. Airijoje studentai labiausiai nori įgyti teisininko, mediko, psichologo ir veterinaro specialybes.
* Lietuvoje į aukštąsias mokyklas įstoja apie tris ketvirtadalius abiturientų, o Airijoje – mažiau nei trečdalis.
* Lietuvoje vidutinė stipendija yra 150 litų per mėnesį. Stipendijas gauna 60-70 proc. studentų.
* Airijoje studentai negauna valstybinių stipendijų, tačiau jie gali kreiptis į vietinę savivaldybę ir prašyti padengti studijų mokestį ar skirti vienkartinę pašalpą, kurios dydis metams gali būti nuo 1 iki 5 tūkst. eurų (nuo 3,5 tūkst. iki 17,3 tūkst. litų).
* Nuo 2005-ųjų Airijos valstybinėse aukštosiose mokyklose bakalauro laipsnio siekiantys ES šalių piliečiai už mokslą nemoka. Jiems tenka susimokėti tik registracijos, egzaminų laikymo ir studentų paslaugų mokestį, kuris yra 800 eurų (2,8 tūkst. litų). Socialiai remtini studentai nuo šio mokesčio gali būti atleidžiami.
* Lietuvoje už mokslą mokantiems studentams studijos per metus kainuoja nuo 1000 iki 11 000 litų (nelygu aukštoji mokykla ir pasirinkta specialybė).
* Airijoje už mokslą mokantiems studentams (siekiantiems įgyti antrąją specialybę, nepažangiems ar ne ES šalių piliečiams) už studijų metus gali tekti sumokėti iki 10 000 eurų (34,5 tūkst. litų).
* Dirbančio Airijos studento vidutinės pajamos yra 900-1200 eurų (3100-4100 litų) per mėnesį. Lietuvoje dirbantis studentas vidutiniškai uždirba 800 litų.