„Prezidentas apgailestauja, kad Seimo nariai dėl jiems vieniems žinomų
priežasčių nesilaikė pačių nustatytos tvarkos. Tai yra - privalomos teisinės
procedūros pasibaigus įgaliojimų laikui atleisti Aukščiausiojo Teismo
pirmininką ir pateko į aklavietę. Prezidento nuomone, Seimui lieka
vienintelis kelias vadovaujantis įstatymais rasti išeitį iš šios
aklavietės“, - BNS ketvirtadienį sakė prezidento atstovė spaudai Rita
Grumadaitė.
Seimas ketvirtadienį nepritarė prezidento Valdo Adamkaus teiktam Vytauto
Greičiaus atleidimui iš Aukščiausiojo Teismo pirmininko pareigų, kurio
devynerių metų kadencija baigiasi liepos 8 dieną.
Prieš V.Greičiaus atleidimą ketvirtadienį balsavo 43 parlamentarai, 20
susilaikė ir tik 41 atleidimui pritarė.
Dauguma parlamentarų pasipiktino antradienį pasakytais prezidento Valdo
Adamkaus patarėjos teisės klausimais Aušros Rauličkytės žodžiais, jog Seimas
negalėtų balsuoti kitaip, kaip tik pritarti V.Greičiaus atleidimui, nes
kadencijos laiką riboja Konstitucija.
Pagal pagrindinį šalies įstatymą, Aukščiausiojo Teismo pirmininką
prezidento teikimu skiria ir atleidžia Seimas. Dėl šios priežasties
parlamentarai diskusijoje ketvirtadienį pabrėžė, jog, nepaisant kadencijos
trukmės, tik Seimas sprendžia, ar atleis V.Greičių, ar ne.
Žibalo į ugnį dar įpylė dienraštyje „Lietuvos žinios“ ketvirtadienį
pasirodžiusi informacija, jog Lietuvos teismuose gausu teisėjų, likusių eiti
savo pareigas ir pasibaigus kadencijai. Straipsnyje paminėti daugiau nei 10
atvejų, kai teisėjai vadovauja teismams ir pasibaigus kadencijai, o kai
kurie teisėjai teismams vadovauja jau net trečiąją kadenciją.