„Bet kokios kalbos apie pinigų politikos keitimą nepagrįstos ir žalingos.
Asmeniškai garantuoju - dėsiu visas pastangas, kad litas nebūtų atsietas nuo
euro“, - BNS ketvirtadienį prezidento žodžius perdavė jo atstovė spaudai
Rita Grumadaitė.
„Tokie siūlymai gali sukelti finansinę paniką, todėl panašių idėjų
autoriai turi prisiimti visą atsakomybę už žmonių klaidinimą“, - sakė
V.Adamkus, šiuo metu viešintis Vokietijoje.
Antradienį Seimo nariai oficialiu dokumentu paragino Vyriausybę atšaukti
fiksuotąjį lito ir euro kursą. Trečiadienį tie patys Seimo nariai jau
dievagojosi nesupratę, už ką balsavo, ketvirtadienį rašo „Lietuvos rytas“.
Seimo nario Algimanto Matulevičiaus parengtoje rezoliucijoje, be daugybės
kitų reikalavimų, Vyriausybė raginama leisti Lietuvos bankui vėl „vykdyti
aktyvią valstybės pinigų politiką“ - tai reiškia atšaukti fiksuotąjį lito ir
euro kursą.
A.Matulevičius patvirtino, kad iš tiesų siūloma panaikinti vadinamąją
valiutų valdybą - fiksuotąjį lito ir euro kursą.
„Pavyzdžiui, Lenkijoje zloto kursas yra plaukiojantis ir čia nėra nieko
bloga. Šalies bankas gali daryti daugiau įtakos pinigų politikai“, - aiškino
A.Matulevičius.
„Mes frakcijos posėdyje net nepagalvojome, kad čia kalbama apie galimą
lito kurso keitimą. A.Matulevičius mus suklaidino, nes šito punkto
neakcentavo“, - teisinosi Darbo partijos atstovė Ramunė Visockytė.
Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktorius Raimondas Kuodis
teigė, kad valiutų valdybos panaikinimas padėtų sumažinti infliaciją tik
tokiu atveju, jeigu lito kursas, atsiėjus jį nuo euro, pradėtų kilti.
Tačiau tuomet lietuviškos prekės taptų santykinai brangesnės, todėl
nukentėtų šalies eksportuotojai. Panaikinusi valiutų valdybos modelį Lietuva
turėtų daugiau galių nustatyti palūkanas ir taip stabdyti besaikį
skolinimąsi bei vartojimą.
Tam reikia Lietuvos banko ir Vyriausybės pritarimo.