Valstybės kontrolierės Rasos Budbergytės teigimu, nesant tikslios
programų apskaitos, pilnos atskaitomybės ir efektyvaus valdymo, įgaliotoms
institucijoms sudėtinga įvertinti jų įgyvendinimo rezultatus ir panaudotas
lėšas.
VK paskelbtais atlikto audito duomenimis, tarpinstitucinių programų
planavimui ir vykdymui trūksta teisinio reglamentavimo, jų planuose stinga
konkretumo, nenurodomi visi programų vykdytojai, ne visuomet teikiamos
ataskaitos apie pasiektus rezultatus.
2007 metais Seimo ir Vyriausybės buvo patvirtinta daugiau kaip šimtas
programų, planų ir kitų dokumentų, už kurių įgyvendinimą atsakingos kelios
skirtingose valdymo srityse veikiančios institucijos. Finansų ministerijos
duomenimis, šioms programoms įgyvendinti praėjusiais metais buvo skirta
beveik 784 mln. litų.
Audito metu buvo nustatyta, kad daugiausia programų, kuriose nenumatyta
nei stebėsena, nei atskaitomybė, koordinuoja Kultūros, Švietimo ir mokslo
bei Sveikatos apsaugos ministerijos.
Tarp tokių programų minimos Bibliotekų renovacijos ir modernizavimo
programa, Valstybinė vėžio profilaktikos ir kontrolės programa. Nacionalinės
kovos su korupcija bei Civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos plėtotės
programos buvo patvirtintos, nenustačius jų įgyvendinimą koordinuojančių
institucijų.
Auditoriai taip pat atkreipė dėmesį, kad rengiant kai kurias ilgos
trukmės programas, rezultatus numatoma vertinti tik baigus jas įgyvendinti.
Nenumačius tarpinių rezultatų vertinimų, pasak jų, kyla rizika, kad
programos vykdymas ilgą laiką gali būti nestebimas ir nekontroliuojamas,
todėl lėšos gali būti naudojamos neefektyviai, o tikslai - nepasiekti.