– Ar Lietuvoje aukštasis mokslas jau tapo toks brangus, kad jaunimas veržte veržiasi studijuoti į Vakarus? O gal ten tiesiog lengviau įstoti į valstybės finansuojamas vietas?
– Žinoma, lietuvius masina mokslas užsienyje, juolab kad jis tapo pasiekiamas. Šiandien Europos Sąjungos šalių abiturientams ar vyresniems asmenims sudaromos vienodos sąlygos įstoti pagal tos valstybės aukštųjų mokyklų taisykles į bet kurią aukštąją mokyklą. Todėl, jeigu ir iš mūsų šalies svetur stoja geri mokiniai, jie konkurso tvarka gali nurungti vietinius, ir jiems visiškai įmanoma įstoti. Dar paprasčiau tose šalyse įstoti į magistrantūros studijas, nes tikimasi, kad po magistrantūros, kurios studijos, be kita ko, trumpesnės ir kainuoja mažiau, talentingas studentas liks dirbti toje šalyje. Šitaip Vakarų Europos šalys bando pritraukti talentus, ir ši politika jau duoda vaisių.
Kita vertus, Vakaruose mokamų studijų yra labai nedaug, dauguma vietų yra valstybės finansuojamos. Studentui gali tekti mokėti tik nedidelę studijų įmoką, kaip, pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje ar Vokietijoje. Tad susidaro įspūdis, kad išvažiuoti studijuoti į Vakarus ir paprasta, ir apsimoka. Tačiau Lietuvoje į bakalauro studijas, į valstybines vietas, priimama beveik 16 tūkstančių studentų – tai ne toks jau mažas skaičius. O magistrai – 100 tūkst. gyventojų tenka maždaug 25 valstybinės vietos. Pavyzdžiui, Šveicarija procentiniu atžvilgiu turi tikrai ne daugiau vietų.
Taigi tiems, kurie pateko į valstybės finansuojamas vietas, didėjanti studijų kaina neturi reikšmės, ir ji jiems net nežinoma. Tačiau Lietuvoje pusė studentų įstoja į mokamas vietas, o pusė į valstybines. Ir štai jiems kaina kyla. Kuo valstybė turtingesnė, tuo studijų kaina didesnė ir, kaip jau sakiau, Vakaruose praktika tokia, kad tų mokamų vietų natūraliai lieka nedaug, nes niekam neapsimoka tiek daug mokėti. Antras dalykas: daugiausia mokamų vietų tenka socialiniams mokslams. Štai Lenkijoje socialinius mokslus studijuoja per 68 proc. visų studentų. Šios studijos pigesnės, organizuojamos lengva ranka, bet tiek specialistų nereikia.
Taigi žmonės turėtų labiau branginti valstybines vietas, o jų skaičius Lietuvoje, lyginant su Europa, kaip jau sakiau, yra visiškai normalus. Atranka į valstybines vietas turi būti griežta, jos turi tekti jų vertiems žmonėms, o ne apskritai visiems. Į nemokamas vietas Europos aukštosiose mokyklose įstoja tie, kurie iš čia išvažiuoja su gana gerais pažymiais, tad greičiausiai ir Lietuvoje be vargo įstotų į valstybės finansuojamas vietas.
– Kas nustato studijų kainos dydį įvairiose aukštosiose mokyklose? Ar studijų kainos Lietuvos aukštosiose mokyklose skiriasi?
– Kainą lemia Vyriausybės nutarimai. Yra penkiolika studijų krypčių, ir yra penkiolika skirtingų studijų kainų. Nė viena aukštoji mokykla negali reikalauti didesnės kainos, negu nustatyta Vyriausybės. Lubos yra nurodytos. O kainą paskaičiuoti nesudėtinga. Dėstytojų atlyginimai, mokymosi įranga ir studentų skaičius. Ta kaina kasmet ir patvirtinama. Šiemet jokių „revoliucijų“ neįvyko, po Naujųjų metų visų mokyklų rektoriai pasirašė susitarimą, kad visos mokyklos šiemet nekeis kainų, ir šį įsipareigojimą vykdo.
– Tačiau šiemet aukštosiose mokyklose yra daugiau mokamų vietų negu, sakykim, pernai?
– Anksčiau Vyriausybės nutarimu ir ministro įsakymu kiekvienai aukštajai mokyklai būdavo nustatomas ne tik valstybinių, bet ir mokamų vietų skaičius. Šiemet po Konstitucinio teismo sprendimo mokamų vietų skaičių nustato pačios aukštosios mokyklos. Mano žiniomis, jos šį skaičių padidino labai nedaug, bet tai nereiškia, kad į jas bus priimami studentai. O valstybinių vietų skaičius nepakitęs, bet dar visko gali būti, nes Vyriausybės nutarimo dar nėra. Aukštojo mokslo įstatyme bus pakeitimų, bet Prezidentas kol kas dar nepasirašė pataisų, grąžino jas Seimui, ir dabar situacija kebloka. Kol kas laukiame oficialių sprendimų. Tikimės, kad sveikas protas Seime ir Vyriausybėje nugalės.
– Prezidentui užkliuvo, kad pataisose nėra konkrečiai apibrėžta, kas yra „geras studentas“. Ar sukonkretinus keistųsi studijų kaina?
– Nutarimas nepriimamas po dalelę. Bet kaip tik dėl šios sąvokos Vyriausybė ir negali patvirtinti valstybinių vietų skaičiaus aukštosiose mokyklose. Bet visa tai nesusiję su tuo, apie ką mes kalbėjome – su didele mokamų studijų kaina. Studentas, studijuojantis valstybės apmokamoje vietoje ir neatitinkantis kriterijaus „geras studentas“, turi mokėti 4 MGL per semestrą, t. y. 520 litų. Taigi dabar ginčijamasi, kurie studentai, studijuojantys valstybinėje vietoje, turės mokėti 520 litų, o kurie neturės. Ietys tebelaužomos dėl to, ar 520 litų už studentą mokės valstybė, ar jis pats. Kiek bus nuleista „gero studento“ sąvokos kartelė, šiandien dar nežinome.
– Tai ką šiandien galime pasakyti tiems tėvams, kurie yra neturtingi, o jų vaikai gabūs?
– Gabūs vaikai visada turi sąlygas gauti nemokamą ir kuo puikiausią išsilavinimą. Mūsų aukštosios mokyklos – KTU, VU – tarp 4 tūkst. Europos universitetų yra tarp 300 geriausiųjų. O pasaulyje tarp 15 tūkst. mes esame tarp 700 geriausiųjų, ir tai įrodymas, kad Lietuva mokslo pasaulyje turi veidą. Valstybinių vietų turime pakankamai, kaip minėjau, konkurencija į jas bus, nes šiemet mokyklas baigė per 45 tūkst. abiturientų. Tačiau tai normali proporcija, tokia pat yra bet kurioje valstybėje. Juk dalis mokysis kolegijose. Blogai, kad tik 18 proc. baigusiųjų vidurines mokyklas renkasi profesinį mokymąsi, nors normalioje valstybėje tokius mokslus turėtų rinktis apie 30 proc. abiturientų.
Aukštasis mokslas turi būti skirtas gabiausiems, kurie ateityje norėtų ir galėtų daryti karjerą, tobulėti ir uždirbti pinigų. Lygiai taip turėtų būti vertinami ir žmonės, įgiję profesiją.
– Ačiū už pokalbį.
Studijų kaina Lietuvos valstybinėse aukštosiose mokyklose priklauso nuo studijų srities, krypties, studijų formos ir studijų pakopos.
4 Neakivaizdinės ir vakarinės studijos paprastai pigesnės už tų pačių studijų programų dienines studijas.
4 Magistrantūros ir doktorantūros studijos paprastai brangesnės už pagrindines studijas.
Neturintiems interneto tėveliams ir seneliams metinė studijų kaina įdomumo dėlei (informacija iš www.aikos.smm.lt)
Vytauto Didžiojo universitete brangiausios verslo, taikomosios matematikos studijos bei energetikos fizikos – 6346 Lt už metus. Kiek pigesnės aplinkotyros, biologijos ir psichologijos studijos – 5721 Lt. Prancūzų, anglų ir vokiečių filologija kainuoja 4540 Lt, matematika – 4605 Lt. Ekonomika, vadyba, verslo administravimas, politikos mokslai, mokymosi paslaugų vadyba, sociologija, socialinis darbas ir teisė kainuoja 3692 Lt. Pigiausios šioje mokslo įstaigoje yra filosofijos, istorijos, etnologijos, lietuvių filologijos, katalikų teologijos, krikščioniškosios pedagogikos ir menotyros studijos – 3138 Lt.
Vilniaus pedagoginiame universitete brangiausiai įkainotas ankstyvasis ir pradinis muzikinis ugdymas bei muzikos studijos – 11189 Lt. Už fiziką ir taikomąją kompiuteriją, technologiją, biologiją, chemiją, gamtą, geografiją, informatiką ir psichologiją teks pakloti 7933 Lt. Dailės studijos kainuoja – 7609 Lt, kūno kultūra – 5327, edukologijos mokslai - 5992. Baltarusių, lenkų, rusų, vokiečių, anglų, prancūzų, lietuvių filologija atsieis 5041 Lt. Ekonomikos ir verslo pagrindai bei socialinė pedagogika kainuoja 4116 Lt. Šokio ir teatro edukologija įkainota 4006 Lt. Pigiausios yra istorijos, katalikų istorijos, tikybos studijos – 3478 Lt.
Kauno medicinos universitete brangiausios yra odontologijos studijos. I–IV studijų kursai kainuoja 11932 Lt, V–VI – 18754 Lt. Medicina atitinkamai 9456 ir 14821, farmacija 7933 ir 12317 Lt. Visuomenės sveikatos studijos įkainotos 7933 Lt. Slaugą, reabilitaciją ir socialinį darbą čia galima studijuoti už 4000–5000 Lt.
Kauno technologijos universitete humanitarinių mokslų studijos, išskyrus filologiją, kainuoja 3400 Lt, lietuvių kalbos ir užsienio kalbų specialistų rengimas – 4800 Lt. Socialinių mokslų studijos – 4080 Lt. Fizinių, biomedicinos ir technologijos mokslų studijos, matematikos, architektūros ir audiovizualinio meno studijos kainuoja 5000 Lt.
Kūno kultūros akademijoje studijų programose vadyba ir edukologija – 6402 Lt, Sporto fiziologija, sveikata ir fizinis aktyvumas – 10180 Lt. Kineziterapija, taikomoji fizinė veikla – 8366 Lt. Treniravimo sistemų studijos – 7760 Lt. Kūno kultūra – 6910 Lt, sporto psichologija – 6911 Lt.
Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje brangiausiai tektų mokėti už atlikimo meno (choro ir simfoninio dirigavimo, dainavimo, kapelmeisterio) studijas – 6600 Lt. Pigiausiai atsieitų garso režisūros studijos – 4400 Lt. Visa kita: atlikimo meno studijos, bendroji muzikos didaktika, etnomuzikologija, kompozicija, muzikologija ir vaidyba kainuoja 5500 Lt.
Lietuvos žemės ūkio universitete studentams už dienines mokamas studijas per metus teks sumokėti 3640 Lt nepriklausomai nuo pasirinktų studijų.
Vilniaus dailės akademijoje brangiausios dizaino studijos – 5460 Lt per metus. Architektūra ir interjero dizainas įkainoti 4940 Lt, fotografija ir medijos menas bei kostiumų dizainas – 4160. Grafinis dizainas, stiklas, monumentalioji dailė, taikomoji tekstilė ir keramika – 3900 Lt. Tapyba, keramika ir vizualinis dizainas – 3120 Lt. Pigiausios čia dailėtyros studijos – 2600 Lt per metus.
Vilniaus Gedimino technikos universitete socialinių mokslų srities studijos kainuoja 4115,8 Lt. Technologijos (išskyrus orlaivių pilotavimo ir skrydžių valdymo programų II–IV kursus), meno, fizinių mokslų studijų srities programos – 4940 Lt. Orlaivių pilotavimo ir skrydžių valdymo studijų programų II–IV kursų studijos kainuoja 5720 Lt. Orlaivių pilotavimo ir skrydžių valdymo studijų programų V kurso dieninės studijos kainuoja 8216 Lt.