Po lenktynių Baltijos jūroje vieninteliame Lietuvos uostamiestyje pirmą kartą svečiuosis didžiųjų burlaivių regata „The Tall Ships' Races 2009“. Ši viešnagė įtraukta į Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečio renginių programą.
Prestižinėje regatoje dalyvaus apie 20 mokomųjų burlaivių iš įvairių pasaulio valstybių. Lyg iš jūreivystės praeities išnirusią įspūdingą flotilę lydės daugiau kaip 100 įvairaus dydžio tradicinių burlaivių.
Vienas regatos sutiktuvių organizatorių, Klaipėdos krovinių ir keleivių terminalo vadovas Benediktas Petrauskas tikina, kad uostamiestis turėtų didžiuotis planuojamu renginiu.
- Pasaulyje išgarsėjusios regatos maršrutai buvo nusidriekę į visus didžiausius Baltijos šalių uostus, kai kuriuose iš jų burlaiviai lankosi nuolat.
Kodėl tik dabar susidomėta Klaipėda?
- Visos jūrinės valstybės konkuruoja dėl teisės priimti šią regatą. Tai ne vien smagus, akiai patrauklus renginys.
Uostamiesčiai, į kuriuos užsuka regata, sutraukia gausybę turistų. Klaipėdai anksčiau nebuvo lengva varžytis su kitais labiau žinomais Europos uostais.
- Ko reikia, kad burlaiviai atplauktų į vieną arba kitą šalį?
- Pirmiausia toji šalis turi propaguoti buriavimą, pratinti jaunimą prie laivų, suteikti galimybę jūroje įveikti fizinius ir dvasinius iššūkius.
To reikalauja regatas 50 metų rengianti Pasaulinė buriavimo mokymo organizacija (STI).
Beje, už savo veiklą ji prieš keletą metų buvo nominuota Nobelio premijai.
- Ar Lietuva, dažniau vadinama ne jūreivių, o artojų šalimi, atitinka šiuos reikalavimus?
- Kai prieš 15 metų dirbdamas Klaipėdos meru su tuomečiu Lietuvos karinių jūrų pajėgų vadu admirolu Raimundu Baltuška Londone pirmą kartą susitikau su STI vadovais, daugelis jų net nebuvo girdėję Klaipėdos vardo. Sutiko šiltai, paaiškino, ką reikės nuveikti.
Tuomet dar nebuvome pasirengę tokioms regatoms – Klaipėdos kvartalus nuo uosto krantinių skyrė tvoros, nebuvo kur prišvartuoti didesnių jachtų.
Dabar vaizdas jau neatpažįstamai pasikeitęs – ilgesnius negu 40 metrų burlaivius galėsime sutalpinti naujame kruizinių laivų terminale.
- Klaipėdos užmojai tapti regatos uostu 2007 metais žlugo – miesto paraiška buvo atmesta dėl to, kad savivaldybė nerėmė buriuojančių jaunuolių, neskatino jų aktyviau dalyvauti tarptautinėse varžybose.
- Klaidos taisomos – į šiųmetės regatos „The Tall Ships' Races 2008“ starto uostą Liverpulį ką tik išlydėjome jauną jachtos „Lietuva“ įgulą.
Jauniems klaipėdiečiams atsiveria kelias į jūrą – sėkmingai veikia neseniai atgaivinta vaikų buriavimo mokykla.
Kol kas vienintelė Lietuvos mokomoji škuna „Brabander“, kurią užpernai įsigijo Klaipėdos universitetas, irgi kelia bures.
- Kiek svečių regatos dienomis sulauks Klaipėda?
- Pernykščiame regatos „The Tall Ships' Races“ uoste Šcecine (Lenkija) svečiavosi 96 mokomieji burlaiviai. Juos atlydėjo dar 260 tradicinių jachtų.
Miestą buvo užplūdę 6000 jūrininkų iš 35 užsienio šalių.
Lenkai skelbia, kad pasigrožėti burlaiviais į Ščeciną buvo atvykę apie 2 mln. turistų. Gražiausio pasaulyje aukso spalvos drožiniais papuošto Meksikos burlaivio „Qvahtemoc“ denyje pabuvo 50 000 žmonių.
- Kokių investicijų prireikia tokiems renginiams?
- Ščecinui regata kainavo 26 mln. zlotų (maždaug 26,7 mln. litų), bet tiek pat pajamų miestas šventės dienomis gavo iš turistų.
Klaipėdai finansinę naštą palengvins Europos Sąjunga – iš jos fondų finansuojami Danės krantinių, jachtklubų tvarkymo darbai. Tiesioginės išlaidos gali siekti apie 2 mln. litų.